Vilniaus arkikatedros požemiuose aptikus apie 800 palaikų, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija mano, kad visus juos būtina ištirti ir identifikuoti. Komisijos pirmininkas Darius Jakavičius daro prielaidą, kad tarp jų gali būti ir Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai. Todėl, siekdama taai išsiaiškinti, komisija inicijuos kunigaikščio palaikų paiešką.
Tokiai iniciatyvai pritarė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas Rimantas Zagreckas. Anot jo, tam, kad būtų rasti Vytauto Didžiojo palaikai, reikia ir šioje srityje veikiančių mokslininkų, ir modernios įrangos, galinčios nustatyti DNR.
„Vilniaus arkikatedra yra ne tik Vytauto Didžiojo, bet ir didelės dalies Lietuvos istorinio elito laidojimo vieta. Jos rūsiuose priskaičiuojama apie 1 tūkst. nenustatytos tapatybės asmenų palaikų. Lietuva jau turi pakankamai mokslinio potencialo ir įrangą, kad iš minėtų palaikų išskirtų DNR, sudarytų arkikatedroje palaidotų asmenų genomą ir palyginimo su galimai palaidotų žmonių giminaičių DNR būdu įvardintų ten palaidotus asmenis. Kartu būtų atsakyta ir į klausimą, ar Vytauto Didžiojo palaikai vis dar yra arkikatedroje“, – šią savaitę vykusiame komisijos posėdyje kalbėjo R. Zagreckas.
Apie tai, kad Vilniaus arkikatedros požemiuose galėjo būti palaidotas Lietuvos didysis kunigaikštis, mena ir prieš kurį laiką čia atrasta slaptavietė su kitų valdovų – Aleksandro, Elžbietos ir Barboros – laidojimo insignijomis.
Kaip skelbta anksčiau, slaptavietėje rastos Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė.
