Sodų bendrijos mieste: lūšnynai, kuriuose negalioja įstatymai?

Pernai sodų gyventojams suskubus registruoti savo sodo namelius, netikrumas dėl ateities niekur nedingo. Vis daugėja žmonių, nuolat gyvenančių soduose, o pačių sodo bendrijų gana daug yra ir miestuose.

Pavyzdžiui, vien Kėdainių mieste yra skaičiuojama šimtai sodų, kuriuose nuolatinę gyvenamąją vietą yra deklaravę kiek daugiau kaip šimtas kraštiečių.

Buvęs aplinkos ministras, dabar Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas užsimojo miestuose panaikinti sodų bendrijas, iš esmės jų teisinį statusą pakeičiant į mikrorajonų.

Sodų bendrijas liberalas net pavadino… favelomis (Brazilijos lūšnynais), kuriose esą negalioja įstatymai.

Sodų bendrijose įstatymai negalioja?

Liberalas, kuris dabar dirba Aplinkos apsaugos komitete Seime, žodžių į vatą nevynioja ir sako, kad lietuviškieji sodai – it kokie Brazilijos lūšnynai.

„Ten negalioja įstatymai. Negalioja Statybos įstatymas, neprivažiuoja gaisrinės, neprivažiuoja greitosios, ten nėra apšvietimo, ten nėra normalaus vandentiekio, nuotekų tvarkymo, o žmonės gyvena“, – sako politikas.

Jis teigė, kad sodai dažnu atveju yra tapę gyvenamosiomis teritorijomis, kuriose savivaldybės neturi jokių teisių.

„Po nepriklausomybės atkūrimo nebuvo sukurta nė viena sodų bendrija. Tai sovietinis palikimas, kur sodų bendrijų pirmininkai turi neproporcingas teises derinti statybos leidimus, keisti privalomas tvarkas, derinti jūsų sklypo išpirkimą, pastatų statymo atstumus, ką paprastai turėtų daryti savivaldybės“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Siūlys miestuose naikinti sodų bendrijas

S. Gentvilas teigia ruošiantis kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad sodų bendrijos miestų teritorijose būtų visiškai panaikintos. Įstatymų pakeitimus parengti truko kone pusantrų metų, o, jo teigimu, kreipimasis į Konstitucinį Teismą „suteiks daugiau drąsos“.

Pasak S. Gentvilo, reikia žiūrėti tiesai į akis – sodai, kurių tiesioginė funkcija yra smulkaus žemės ūkio vystymas, dažnu atveju tokios funkcijos jau seniai nebeatlieka. Ypač miestuose sodai yra tiesiog gyvenamųjų namų kvartalai, kuriuose statybos vyksta nepaisant gyvenamiesiems namams taikomų statybos reglamento reikalavimų.

Ten nėra tinkamos infrastruktūros, apšvietimo, vandens ir nuotekų tinklų. Keliai ir keliukai tokie, kad jais kartais ir mažam automobiliui pravažiuoti sunku, ką jau kalbėti apie gaisrinės arba greitosios automobilius. Keliai neprižiūrimi, sniegas nekasamas, duobės netvarkomos – nebent, aišku, to imasi patys žmonės arba sodų bendrijos pirmininkas.

S. Gentvilas įsitikinęs, kad miesto teritorijose esančias sodų bendrijas perimti savivaldybės žinion reikėjo jau prieš 20–30 metų. Jo teigimu, sodai turi vystytis kaip gyvenamieji kvartalai, kur yra vandentiekis, nuotekos, šaligatviai ir keliai bei jų priežiūra, o už visa tai turėtų būti atsakingos savivaldybės.

Tiesa, kadangi soduose infrastruktūra yra tokia, kokia yra – dažnu atveju keliai ir keliukai yra siauri, tvoros prie pat jų – techniškai tinkamai prižiūrėti ją būtų labai sunku. Kadangi papildomos žemės gatvei niekas soduose iš oro neišburs, savivaldybėms teks… pirkti naują techniką. Tokią, kuri tilptų sodų bendrijų gatvelių raizgalynėse.

S. Gentvilo siūlymai paliestų kelis šimtus kraštiečių

Nepaisant to, kad visoje Kėdainių rajono savivaldybėje yra 775 sodo nameliai, didesnė pusė jų yra kaimiškosiose seniūnijose. Sodų bendrijų ten niekas kol kas nejudina ir joms niekas nesikeistų.

Vis dėlto pačiame Kėdainių mieste yra 347 sodo namai, o būtent juos S. Gentvilo siūlymas, jei jam bus pritarta, paveiks tiesiogiai. 133 kėdainiečiai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą sodo nameliuose būtent Kėdainių mieste, tačiau realus nuolatos soduose gyvenančių žmonių skaičius gali būti gerokai didesnis.

S. Gentvilas sako, kad reikia spręsti sodo bendrijų administratorių reformavimo ar net panaikinimo klausimą, nes dabar sodų bendrijų net nepavyksta išregistruoti, mat dažnu atveju nesusirenka pakankamai narių, nesurenkama pakankamai balsų, kad toks sprendimas būtų priimtas.

Jei bus priimti S. Gentvilo siūlomi pakeitimai, ne tik neliktų sodo bendrijų kaip administracinių vienetų, bet ir statybų reikalavimai tose teritorijose būtų tokie patys, kaip bet kurioje kitoje miesto vietoje. Nebeliktų jokių išimčių, palengvinimų, mažesnių atstumų ir panašių išimčių, taikomų soduose, tačiau dabar esantys sodo nameliai ir gyvenamieji namai, kurie jau yra užregistruoti kaip sodo namai, išliktų.