Kūčių šventė yra siejama su saulėgrįža. Juk Kūčių naktis yra pati ilgiausia metuose, o po jos dienos ima po truputį ilgėti, simbolizuodamos šviesos sugrįžimą. Kokia yra Kūčių istorija? Kokios tradicijos gyvavo senovėje? Kodėl ant Kūčių stalo yra būtent 12 patiekalų?
Etnologai Libertas Klimka ir Gražina Kadžytė vaizdo įraše pasakoja apie Kūčių šventės kilmę bei jos sąsajas su žiemos saulėgrįža, prasidedančia gruodžio 21 dieną. G. Kadžytė teigia, kad „Kūčių vakarienė tai yra padėka už visus metus ir už visą derlių, kurį davė žemė.“
Kalbininkai vis dar kelia hipotezes dėl žodžio „Kūčios“ kilmės. Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinės veiklos koordinatorė Gailė Vanagienė Kūčių pavadinimą sieja su senu patiekalu – kūčia.
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė dalijosi pasakojimais apie senovėje populiarias veiklas, kurios suburdavo žmones.
„Moterys ir merginos atsinešdavo verpimo ratelius, vyrai virves vydavo, šaukštus droždavo, būdavo ir plunksnų plėšymo talkos“, – pasakojo ji.
Senovėje Kūčių stalas būdavo nukrautas devyniais patiekalais, tačiau po baudžiavos panaikinimo skaičius išaugo iki dvylikos. Tai lėmė pagerėjusi gyvenimo kokybė, pavyzdžiui, žmonės kai kurių produktų galėjo papildomai nusipirkti turguje.
Plačiau apie Kūčių šventės istoriją, simboliką ir tradicijas – vaizdo reportaže.
