Praėjusį penktadienį buvo MINIMA Tarptautinė kovos su homofobija, transfobija ir bifobija diena. Šia proga tarptautinė LGBT+ teises ginanti organizacija „ILGA-Europe“ paskelbė 2024 m. „Vaivorykštės indeksą“, kuriame matyti, kad tarp skirtingų 49 Europos valstybių Lietuva yra 35 vietoje pagal valstybėje užtikrinamą LGBT+ asmenų lygiateisiškumą.
Lietuva – „Europos uodegoje“
Laidoje „Alfa taškas“ Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad Lietuvoje visuomenės požiūris šiuo klausimu keičiasi pozityvia linkme, tačiau, palyginti su kitomis, ypač Vakarų Europos, šalimis, tolerantiškumo atžvilgiu Lietuva vis dar smarkiai atsilieka.
„Tai reiškia, kad mes velkamės Europos uodegoje, jeigu taip būtų galima pasakyti. Aš pats, būdamas LGBT bendruomenės dalimi, jaučiu, kad visuomenės požiūris tikrai keičiasi pozityvia linkme, bet tai vyksta per lėtai.
Mano vertinimu, tam tikrų įstatymų priėmimas, tarkime, Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas ir įrodymas žmonėms, kad tai niekaip nepablogina žmonėms situacijos, o tik skirtingos visuomenės grupės yra teisiškai saugesnės, labai smarkiai prisidėtų prie gerėjančio visuomenės požiūrio į LGBT žmones“, – komentavo T. V. Raskevičius.
Pasirinkimų kryžkelėje
Pasak Seimo nario, nepaisant to, kad situacija iš lėto Lietuvoje gerėja LGBT+ bendruomenės atžvilgiu, naujai paskelbtas „Vaivorykštės žemėlapis“ signalizuoja, kad šalyje vis dar sunku suprasti, į kurią pusę labiau linksta lietuvių požiūris.
„Vakaruose, demokratiniame pasaulyje, į kurį mes lygiuojamės, teisės yra užtikrinamos, tos šalys yra pažymėtos žaliai, o kuo labiau mes tolstame į Rytus, situacija labiau prastėja.
Mes, kaip demokratinė visuomenė, diskutuodami tiek apie Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą, tiek apie kitas reikalingas įstatymų pataisas šios bendruomenės teisėms užtikrinti, turime sau atsakyti į klausimą: ar visuomenę matome visomis prasmėmis, įskaitant kultūrine ir vertybine prasme, ir integruojamės į Vakarus, ar vis dar per petį gręžiojames į Rytus, rusiškąjį pasaulį ir kalbame apie „tradicines“ vertybes ir jų gynybą“, – sakė T. V. Raskevičius.
Kai kurios partijos linkusios apgaudinėti rinkėjus
Aršiausias politines ir visuomenines diskusijas dabartinės valdančiosios daugumos priimamais įstatymais sukėlė Civilinės sąjungos įstatymas, kuris suteiktų galimybę tos pačios lyties asmenims reglamentuoti partnerystę, tačiau iki šiol jis dar nėra įtvirtintas balsavimu.
Anot T. V. Raskevičiaus, įstatymą paruošti užtruko labai daug laiko, o tam, kad į jį nebūtų numota lengva ranka, reikia, kad balsavime dalyvautų 71 Seimo narys.
„Aš į šį projektą įdėjau per daug darbo, kad leisčiau jį tiesiog sudeginti, ir šis įstatymas į salę ateis tik tuo atveju, jeigu mes turėsime sutarimą tarp 71 Seimo nario, kad jie balsavime dalyvaus“, – sakė Seimo narys.
Tiesa, Laisvės partijos narys užsiminė, kad ne visos partijos yra nusiteikusios laikytis savo rinkiminių pažadų – nors liberalų ir socialdemokratų partijų prieš ketverius metus rinkiminėse kampanijose buvo žadėta, jog jos rems partnerystės klausimus, pasak T. V. Raskevičiaus, jau dabar aišku, kad jų nariai aiškiai balsuotų prieš, taip apgaudami savo rinkėjus.
„Yra keturi Liberalų sąjūdžio nariai, kurie nebalsuoja už šį įstatymo projektą, ir yra šeši socialdemokratai.
Aš neatsitiktinai miniu šias partijas, jos turi įsirašiusios partnerystę savo rinkiminėse programose, jie apgavo šioje kadencijoje savo rinkėjus, juos išdavė, ir nežinau, ar eidami į Seimo rinkimus šį rudenį vėl žadės partnerystę, ar ne, bus labai įdomu pastebėti“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.