Triukšmas mieste – tai ne tik diskomfortas, bet ir rimta grėsmė gyventojų sveikatai. Vis dažniau garsiai riaumojančių transporto priemonių keliamas triukšmas tampa diskusijų objektu ne tik gyventojų forumuose, bet ir viešojoje politikoje. Atsakydamos į šį iššūkį, kai kurios pasaulio šalys pradėjo naudoti naują technologiją – triukšmo radarus.
Triukšmo radarai – tai automatinės sistemos, kurios panašiai kaip greičio matuokliai fiksuoja ne greitį, o garsą. Jų pagrindas yra itin jautrūs akustiniai mikrofonai, kurie nuolat stebi triukšmo lygį gatvėje. Kai garsas viršija nustatytą ribą, sistema suveikia: kameros nufotografuoja transporto priemonę, numerių atpažinimo įranga identifikuoja valstybinį numerį, o algoritmai nustato, ar pažeidimas pagrįstas. Kai kuriais atvejais duomenys dar peržiūrimi žmogaus, prieš siunčiant baudą.
Tokios sistemos testuojamos arba jau veikia Prancūzijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV (Niujorke, Kalifornijoje, Ohajuje). Pavyzdžiui, Paryžiuje bandomųjų projektų metu fiksuota iki 40–50 pažeidimų per dieną vienoje vietoje, o nuo 2025 m. vasaros planuojama pradėti skirti baudas – 135 eurus už viršytą 85 dB ribą. Niujorke pirmosios baudos siekė net 800 dolerių.
Triukšmo radarų šalininkai teigia, kad tai efektyvi priemonė kovoti su modifikuotomis išmetamųjų vamzdžių sistemomis ir agresyviu vairavimu, sumažinant darbo policijai. Kritikai atsargūs: automatika negali įvertinti konteksto, rizikuojama klaidingomis baudomis ir kyla privatumo klausimų.
Lietuvoje kol kas tokių sistemų nėra, tačiau klausimas vis garsiau keliamas viešumoje. Policija pripažįsta, kad triukšmas gali būti pagrindas techninei apžiūrai panaikinti ar skirti baudą, tačiau tokie pažeidimai fiksuojami retai – šalyje naudojami vos 19 nešiojamųjų garso matuoklių.
Motociklininkų bendruomenė turi savo poziciją. Jų teigimu, garsas yra ne problema, o saugumo garantas.
Triukšmo kontrolė Lietuvoje: teisės aktai yra, bet praktika – ribota
Nors triukšmo radarų Lietuvoje dar nėra, teisės aktai numato priemones kovoti su per didelį triukšmą skleidžiančiomis transporto priemonėmis. Policijos teigimu, techninė apžiūra gali būti panaikinta, jei stovinčio automobilio ar motociklo variklis viršija nustatytą garso lygį, o už triukšmo valdymo įstatymo pažeidimus numatytos baudos nuo 100 iki 600 eurų, pakartotinai iki 1000 eurų.
Efektyvumo ribas nubrėžia ir įrangos kiekis – visa Lietuvos policija šiuo metu turi vos 19 garso lygio matuoklių, o tai reiškia, kad triukšmo kontrolė daugiausia priklauso nuo reidų ar gyventojų skundų, bet ne nuolatinės stebėsenos.
Motociklininkai: triukšmas – ne tarša, o saugumo priemonė
Kol kai kurių miestų valdžia bando sumažinti transporto keliamą triukšmą technologijomis, dalis motociklininkų bendruomenės laikosi priešingos pozicijos – jų teigimu, garsas gelbsti gyvybes.
„Dabar mus verčia garsą sumažinti, o tada mūsų visiškai nepastebi. Mano akivaizdoje buvo avarija: pirmą motociklą praleido, nes girdėjo, antrą – partrenkė, nes neišgirdo“, – sako Liudmila-Lapė, baikerių klubo „Vėjų Laumės MCC“ prezidentė.
Jos manymu, motociklas mieste ar užmiestyje – ne „triukšmo šaltinis“, o maža, fiziškai sunkiau pastebima transporto priemonė, kurios skleidžiamas garsas yra tiesioginė saugumo priemonė. „Aišku, viskam savo ribos – nupjauti duslintuvą ir kad girdėtųsi už kilometro nereikia. Bet, jei važiuoji naktį, per trasą, garsas padeda – net gyvūnai pasitraukia“, – priduria ji.
Panašiai kalba ir Vytautas, atstovaujantis „H.O.G. Vilnius Chapter“ motociklininkų klubui. Jo teigimu, triukšmo tema dažnai perteklinai dramatizuojama. „Garsiai važiuojantys motociklai – daugiau viešos nuomonės išpūstas klausimas nei reali problema. Jei kuris paauglys su pertekliniu „plerpalu“ peržengia ribas – ilgai netrunka, kol juo susidomi policijos pareigūnai“, – komentavo laiške naujienų portalui Vilniausnaujienos.lt.
Vytautas įspėja apie perteklinius draudimus ir pasisako už policijos bei aplinkosaugininkų kompetenciją individualiai vertinti situacijas, o ne palikti sprendimus algoritmams: „Triukšmo problemas, kai jos išties egzistuoja, puikiai gali spręsti policija ir aplinkosaugos pareigūnai. Jie turi įrankius, kompetencijas ir situacijų vertinimo lankstumą, kurio automatinė sistema dažnai neturi.“
NiekoPrieš 5 d.
+4
