Šalies komerciniai bankai Lietuvos ūkio dabartį ir ateitį piešia šviesiomis spalvomis: vienas didžiausių Skandinavijos bankų šią savaitę net pagerino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes.
Bet dalis pramonės įmonių, sumažėjus užsakymams, stebisi viešai demonstruojamu optimizmu, ypač kai kitos Baltijos šalys ir Vokietija, viena svarbiausių mūsų eksporto šalių, patiria nuosmukį.
Verslininkai argumentuoja, kad Lietuva negali būti izoliuota sala, kai aplink neramu, ir pataria veržtis diržus, rengtis galimam sunkmečiui.
Portalas Alfa.lt domėjosi, kodėl Lietuvos ekonomikos augimo prognozės optimistinės, kai kitur Europoje vis daugiau pesimizmo. Ar mūsų padangėje pakilusi saulė dar ilgai teiks malonią šilumą, nors kaimynai jau pajuto žiemos įšalą? Jeigu tai tiesa, kuo mes geresni už kaimynus?
Vienur giedra, kitur debesuota
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad optimistinės ekonomikos prognozės iš dalies susijusios ir pramone, bet pabrėžė, kad rezultatai įvairiuose sektoriuose skiriasi.
„Mašinų ir įrenginių gamybos, apdirbamosios pramonės padangėje matome besikaupiančius debesis, nes kapitalo kaštai šiandien yra gana brangūs.
Tvarkyti skolas apdirbamajai pramonei, kurios metinis pelningumas svyruoja tik tarp 3–7 proc. Bet jie įdarbinę apie 230 tūkst. žmonių, pakilę jų darbo ir energetikos kaštai.
Nors susiveržę diržus, po truputį pradedame atkurti mūsų eksportą. Bet sąnaudų ir pelningumo požiūriu pozityvumo nematome“, – Alfa.lt sakė V. Janulevičius.
LPK prezidento nuomone, daugelis pramonės įmonių gyvena tam tikru „nuliniu režimu“ – augimo nesimato.
Geriau sekasi inovatyviai pramonei ir paslaugų eksportui, o šiemet padidėjusios vartojimo išlaidos, mokesčių surinkimas, V. Janulevičiaus teigimu, nuteikia pozityviai.
„Mūsų konfederacijos analitikai prognozavo, kad šiemet turėsime apie 1 proc. BVP augimą, bet jeigu rezultatai bus geresni, tikrai džiaugsimės“, – sakė jis.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, trečiąjį ketvirtį Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP), įvertinus kainų pokyčius, augo 2,3 proc.
Didieji šalyje veikiantys skandinavų bankai šiemet prognozuoja 2,4 proc., o kitąmet – nuo 2,8 proc. iki 3 proc. BPV augimą.
LPK analitikai mano, kad kitąmet šalies ekonomika augs, bet jų optimizmas atsargus.
„Kalbėti, kad kitąmet viskas labai augs – taip, kaip buvo šiais metais, aš tuo abejočiau“, – prisipažino V. Janulevičius.
LPK prezidento nuomone, įtaką prognozuojamam augimui gali daryti naujos JAV administracijos ekonominė politika, JAV ir Kinijos bei galbūt JAV ir Europos prekybos karai.
„Labai didelių pozityvių vilčių, kad kitais metais turėsime didelį BVP augimo procentą, mes neturime“, – prisipažino jis.
Tarp galimų pozityvių ženklų V. Janulevičius išskyrė Europos Centrinio Banko (ECB) planuojamą mažinti bazinę palūkanų normą bei, tikėtina, stabilesnes energetikos kainas.
„Bendras pasaulio gamybinis potencialas yra sulėtėjęs ir vartojimo, matyt, bus mažiau. Galbūt nukris naftos kainos. Tai galbūt bus tos lengvinančios aplinkybės verslui, kad judėtume į priekį“, – svarstė V. Janulevičius.
LPK prezidentas džiaugėsi, kad šie metai dėl diversifikuoto eksporto Lietuvos ekonomikai „baigiasi su pliusu“, bet pabrėžė, kad daliai pramonės „jau atėjo sunkūs laikai“.
Lietuva išsiskiria regione
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad yra daug priežasčių, kodėl šiuo metu Lietuvos ekonomika išsiskiria iš regiono šalių.
„Pavyzdžiui, Estijos ekonomika patiria nuosmukį ir dėl to, kad daugelis eksportuotojų yra praradę konkurencingumą ir buvo labai priklausomi nuo siauros rinkos – nuo Suomijos ir kitų Šiaurės šalių. O Lietuvos eksportas yra labai diversifikuotas.
Mes daug eksportuojame ir į Lenkiją. Beje, Lenkija šiemet aplenkė Vokietiją kaip didžiausia Lietuvos eksporto rinka. Ilgą laiką lietuviškos kilmės prekės daugiausia buvo eksportuojamos į Vokietiją, šiemet šiek tiek daugiau – į Lenkiją, kuri yra viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungos ekonomikų“, – Alfa.lt sakė N. Mačiulis.
Lietuva, pasak ekonomisto, taip pat labai daug eksportuoja į Nyderlandus, Jungtines Amerikos Valstijas, Jungtinę Karalystę. O šios valstybės nepatiria ekonomikos nuosmukio, auga gana sparčiai.
„Mūsų labiau diversifikuotas eksportas, gaminama daugiau įvairesnių prekių ir realizuojama platesniame geografiniame regione“, – prie Lietuvos pramonės atsparumo prisidėjusius veiksnius išskyrė N. Mačiulis.
Ekonomistas atkreipė dėmesį ir į gana aukštą Lietuvos pramonės pasitikėjimo rodiklį, eksporto užsakymų lygį – esą tendencija pastarąjį pusmetį yra gerėjanti.
„Galime girdėti pavienių problemų. Yra įmonių, kurios susiduria su iššūkiais. Bet didžioji dalis šiemet mato atsigavimą arba net klestėjimą.
Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį apdirbamosios gamybos augimas siekė daugiau negu 7 proc. Tiek per metus yra išaugusios pramonės apimtys ir tai yra vienas sparčiausių Europos Sąjungos augimų.
Tikrai būtų sunku kalbėti apie kažkokį sunkmetį tiek žiūrint į verslo lūkesčius, tiek į eksporto užsakymo lygį, tiek ypač į vidaus paklausą. Tikrai kol kas matome tik teigiamas tendencijas“, – tvirtino N. Mačiulis.
Ekonomistas pripažino, kad neapibrėžtumas yra šiek tiek padidėjęs ir tai siejo su tuo, kokią ekonominę politiką vykdys Jungtinės Amerikos Valstijos.
„Jeigu JAV apmokestintų visą importą, atvykstantį taip pat iš Europos Sąjungos, 10 proc. tarifu, tai turėtų neigiamos įtakos ir tiesiogiai Lietuvai, ir netiesiogiai per kitas mūsų eksporto rinkas, kurios nukentėtų.
Šiuo metu apie 6 proc. lietuviškos kilmės prekių keliauja į Jungtines Amerikos Valstijas. Didžioji dalis, tiesa, yra naftos produktai, chemijos prekės.
Tai tų rizikų yra, bet jeigu vertintume šiuos metus, tai kažko naujo, netikėto, didelių rizikų ar iššūkių, kurie kauptųsi horizonte, nėra“, – mano N. Mačiulis.
Pripažįsta „rezultatų trapumą“
Šią savaitę pristatydamas optimistines Lietuvos ekonomikos prognozes SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas užsiminė ir apie neigiamus veiksnius.
„Įmonių lūkesčiai dėl gamybos apimties pagerėjo ir nuteikia optimistiškai bent jau dėl rezultatų paskutinį ketvirtį. Tačiau aiškiai suprantame tokių rezultatų trapumą, nes padėtis tokiose eksporto rinkose kaip Europos Sąjunga gali ir vėl nuvilti, ypač jeigu JAV nedelstų su importo muitų tarifų didinimu“, – teigė jis.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad šiemet teigiamą įtaką ekonomikai vis dar darė labai stipriai augę inžinerinės statybos darbai.
„Kitąmet tokio augimo nebeturėtų būti, tačiau realu, kad bus išvengta ir nuosmukio“, – mano T. Povilauskas.
Ekonomistas prognozavo, kad bus mažiau atlikta kelių statybos darbų, bet daugės geležinkelių infrastruktūros statybų darbų dėl įsibėgėjančio „Rail Balticos“ projekto.
Kitąmet esą reikėtų tikėtis ir didesnės gyvenamųjų bei negyvenamųjų pastatų statybos darbų apimties.
T. Povilausko nuomone, vidaus vartojimą kitąmet skatins dosnus 2025 m. biudžetas, pagal kurį prognozuojamas 3 proc. BVP deficitas.
„Fiskalinė politika, kai biudžeto išlaidos augs daug labiau negu pajamos, skatins ekonomiką trumpuoju laikotarpiu“, – pastebėjo jis.
T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad didžioji augančių išlaidų dalis bus skiriama pensijoms, socialinėms išmokoms ir biudžetinių darbuotojų atlyginimams.
SEB prognozuoja, kad minimali mėnesio alga kitąmet didės 12,3 proc., valstybės sektoriuje darbo užmokesčio fondas augs ne mažiau kaip 9 proc., o vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius augs bent 8,3 proc.
„Tai gera žinia su vidaus vartotojais dirbančioms įmonėms. Be to, kitąmet prognozuojama ir rekordinė ES pinigų panaudojimo suma“, – pastebėjo T. Povilauskas.
Ryškūs skirtumai
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ šią savaitę pagerino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę 0,2 proc. punkto iki 2,4 proc., o kitais metais prognozuoja 3 proc. augimą.
Švedijos SEB šių metų 2,4 proc. BVP augimo prognozės nepakeitė, tačiau nuo 2,6 proc. iki 2,8 proc. pagerino 2025 m. Lietuvos ūkio plėtros prognozę.
Latvijos ir Estijos ekonomikoms šiemet pranašaujamas nuosmukis, o kitų metų augimo prognozės dar prastesnės.
SEB Latvijos ekonomikos raidos 2024 m. prognozę, palyginti su rugpjūtį skelbta, pablogino nuo 0,8 proc. augimo iki 0,4 proc. nuosmukio, o kitų metų prognozuojamą augimą apkarpė nuo 2,2 proc. iki 1,8 proc.
Prognozuojamas šių metų Estijos BVP susitraukimas padidintas nuo 0,7 proc. iki 0,9 proc., o kitų metų augimas sumažintas nuo 2,5 proc. iki 2,2 proc.
Didžiausia Europos ekonomika Vokietija per metus (trečiąjį 2024-ųjų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus) susitraukė 0,2 proc.
Vokietijos ekonomikos ekspertai, vadinamoji „Išminčių taryba“, prie federalinės vyriausybės, pablogino ir šių, ir kitų metų šalies ekonomikos prognozes.
Tarybos vertinimu, šiemet Vokietijos BVP sumažės 0,1 proc., o kitąmet padidės tik 0,4 proc. Prieš pusmetį ekspertai pranašavo augimą atitinkamai 0,2 proc. ir 0,9 proc.
Stipriau, nei tikėtasi, lapkritį krito Vokietijos investuotojų pasitikėjimas, paveiktas Donaldo Trumpo grįžimo į JAV prezidento postą bei Vokietijos valdančiosios koalicijos žlugimo.
Ekonominių tyrimų instituto ZEW skaičiuojamas šalies investuotojų pasitikėjimo indeksas smuko nuo 13,1 punkto spalį iki 7,4 punkto lapkritį.
Nuo 12,5 punkto iki 7,6 punkto nukrito ir ZEW skaičiuojamas visos euro zonos investuotojų pasitikėjimo indeksas, nors analitikai prognozavo jo augimą iki 20,5 punkto.
Užsitęsusius silpnus ekonomikos raidos rezultatus Vokietijos ekonomikos ekspertai sieja pirmiausia su stringančia pramone.
Tvenkiasi debesys?
Alfa.lt rašė, kad, Vokietijai neišbrendant iš recesijos, jau ši žiema nuo eksporto priklausomai Lietuvos pramonei bus nelengva, o ateityje bus dar blogiau.
LPK viceprezidentas verslininkas Alvydas Stulpinas teigė, kad Lietuvos apdirbamoji pramonė šiuo metu yra prieškrizinėje stadijoje. Pasak jo, apie tai kalba daugelis šiame sektoriuje dirbančių įmonių vadovų.
Verslininko teigimu, niūrias nuotaikas lemia prasta padėtis aplinkinėse valstybėse, ypač Vokietijoje, nes didžiausia Europos ekonomika traukiasi antrus metus iš eilės.
Lietuvos apdirbamojoje pramonėje dirba apie 220 tūkst. žmonių ir ši pramonės šaka labai priklauso nuo Vokietijos, kuri jau antrus metus panirusi į recesiją.
„Kai Vokietija yra recesijoje, tiek mūsų, tiek kitų Europos šalių, priklausomų nuo eksporto, perspektyvos yra dideliame pavojuje“, – Alfa.lt sakė A. Stulpinas.
Jis nesureikšmino optimistinių VDA ir komercinių bankų prognozių. „Gal statistika ir atrodo neblogai, bet kiek tenka bendrauti su įmonių vadovais, nemažai sektorių jaučia recesijos alsavimą. Užsakymai mažėja, ateitis darosi miglota“, – sakė A. Stulpinas.
„Vokietija yra visos Europos flagmanas. Kai flagmanas netempia, o dabar tikrai netempia, tai visos šalys, kurios priklauso nuo Vokietijos, pavyzdžiui, automobilių gamybos, iš karto jaučia padarinius“, – teigė A. Stulpinas.
