Šalies valdantieji, kuriuos sudaro socialdemokratai, demokratai ir „aušriečiai“, antradienį jau praktiškai susitarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos. Iš esmės pertvarka lems visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, didesnį pelno mokestį, taip pat keisis trys gyventojų pajamų mokesčio tarifai, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio, o tik nuo jų dydžio.
Tiesa, rinkimų metu valdančiąją koaliciją sudarančios partijos giedojo, kad mokesčių sistemą pertvarkys neva tai teisingiau, sumažins mokestinę naštą sunkiau gyvenantiems žmonėms. Tad akivaizdu, dabar, skalpuojami dėl savo sprendimų, jie atsakomybę meta ant prezidento – esą čia jo sumanymas ir paskatinimas taip padaryti.
Kokie valdančiųjų sprendimai priimti?
Premjeras Gintautas Paluckas žiniasklaidai patvirtino, kad iš esmės bus siūlomas visuotinis Nekilnojamojo turto (NT) mokestis, tiesa, su kai kuriomis išlygomis, tačiau kokios jos, kol kas tiksliai neatsakė, tačiau panašu, svarstoma, kad pirmasis būstas iki tam tikros konkrečios vertės nebūtų apmokestinamas.
Tačiau kas iš to, juk kaip rodo praktika, kaipmat gali būti padarytas masinis turto vertinimas ir apmokestinti gali būti netrukus visi, net ir tie, kurie iš pradžių atrodys, kad NT mokesčio neturėtų mokėti arba jiems turėtų būti taikomas mažesnis koeficientas…
Taip pat vienu punktu iki 17 proc. didės pelno mokestis. Jis jau didėjo pernai nuo 15 iki 16 proc.
Siūlomi trys GPM tarifai – 20 proc. pajamoms iki 36 metinių VDU (apie 80,6 tūkst. eurų), 25 proc. – iki 60 VDU ( apie 134,3 tūkst. eurų) ir 32 proc. – per 60 VDU.
Draudimo įmokas siūloma apmokestinti 10 proc., o lengvatiniu 5 proc. tarifu – kai kurias civilinės atsakomybės įmokas, tokias kaip automobilio ir būsto draudimą, kai jis perkamas su paskola ir apdraudžiamas banko naudai.
Dabar galiojančią 9 proc. PVM lengvatą siūloma padidinti iki 12 proc.
Tiesa, nors ir buvo kalbėta ir svarstyta, bet kol kas valdančiojoje koalicijoje nepriimtas sprendimas dėl lengvatinio PVM tarifo vaisiams, daržovėms, ekologiškiems produktams.
Surinkti padidinti mokesčiai, kurių turėtų susidaryti apie pusę milijardo eurų per metus, planuojama, keliaus į gynybos fondą ir savivaldybėms. Vėliau, jei karo grėsmė sumažės, visas surinktas NT mokestis esą atitektų savivaldybėms.
Kaip skaičiuos NT mokestį?
Siūloma, kad nekilnojamasis turtas, kurio vertė siekia iki 200 tūkst. eurų, bus apmokestintas 0,1 proc. tarifu, NT, kurio vertė nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc. tarifu.
Pirmajam būstui, socialiai remtiniems žmonėms ir tiems, kurie užsiima oficialia būsto nuoma, tarifas būtų perpus mažesnis.
Kol kas nepriimtas galutinis sprendimas, tačiau svarstoma ir apie didesnius, net iki 2 proc. siekiančius tarifus brangiam nekilnojamam turtui.
NT mokestis būtų skaičiuojamas nuo Registrų centro nustatomos mokestinės vertės. Ją galima pasitikrinti Registrų centro tinklalapyje pagal unikalų objekto numerį. Tad svarbu suprasti, kad mokestis bus mokamas ne nuo tos sumos, už kurią pirkote būstą, mat pardavimo suma ir Registrų centre nustatyta vertė neretai skiriasi net labai ženkliai.
Vis dėlto sumos, apie kurias eina kalba, nėra jau tokios mažos. Nekilnojamojo turto mokestį, ypatingai gyvenantieji didžiuosiuose šalies miestuose, mokės tokį, kuris sieks ir kelis šimtus eurų per metus.
G. Paluckas tikina, esą tokia sistema leis sąžiningai paskirstyti mokesčius.
„Yra sutarta pasiekti, jog kintant nekilnojamojo turto vertėms, o jos yra šiemet perskaičiuojamos, kad pagal dabar galiojančią tvarką tas NT mokestis nepanešama našta nekristų ant šeimų ir tų asmenų, kurie turi dabar turtą, nes, jeigu nieko nedarytume, jis kiltų gana dramatiškai. Todėl tie pakeitimai, kurie bus daromi, nebūtinai padidins NT mokestį tiems, kurie jį jau dabar moka, o atvirkščiai – sąžiningai paskirstys“, – aiškino G. Paluckas.
Atsakomybę meta prezidentui
Tuo tarpu „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis radijo laidoje antradienio rytą pareiškė, kad tokius mokesčius ne valdantieji iš oro sugalvojo, o jiems stimulą davė prezidentas Gitanas Nausėda, tad jis ir turi prisiimti atsakomybę už juos.
„Tai nėra tik valdančiosios daugumos, šitie mokesčiai yra lygiai taip pat inspiruoti Gitano Nausėdos. Nėra taip, kad sugalvojo Paluckas ir Žemaitaitis.
Prezidentas, kadangi kėlė reikalavimą, yra visiškai atsakingas už visą mokesčių reformą, nes jis dės parašą“, – rėžė politikas.
Jo teigimu, G. Nausėda mokesčių pakeitimams pritaria ir juos palaiko.
Prieš tai, tiesa, valdantieji buvo užsimoję apmokestinti NT nuo 20 tūkst. eurų vertės. Prezidentas tokį siūlymą pavadino neadekvačiu.
„Ta suma, kuri buvo paskelbta, 20 tūkst. eurų, yra visiškai nepriimtina ir tai yra visiškai neadekvatu, atsižvelgiant į susiklosčiusią ekonominę ir socialinę situaciją Lietuvoje, todėl turėtume kalbėti apie keletą kartų didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį“, – LRT radijuje kalbėjo prezidentas.
Vis dėlto, valdantieji kalba, kad NT mokestį, kurio tarifas sieks 0,1 proc. mokės visi, kurių NT vertė siekia iki 200 tūkst. eurų. Taigi ir tie, kurių turto vertė siekia 10 tūkst. eurų, 20 tūkst. eurų ir taip toliau, turės susimokėti. Taigi, kol kas prezidentas nekomentuoja, ar ir tokį siūlymą laiko neadekvačiu, ar tai, jog pagrindiniam būstui bus taikoma nuolaida, eliminuoja neadekvatumo faktorių.
