„Vatnikas“ ir bankas: K. Juraitis laimėjo bylą prieš „Swedbank“ bendrovę, tačiau ši rado, kaip sugadinti pergalę

Žiniasklaidoje kartais paleckininku ir propagandistu įvardijamas Kazimieras Juraitis kartu su bendražygiais šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra teisiamas dėl galimo padėjimo veikti prieš Lietuvą, viešo pritarimo tarptautiniams ir sovietų nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo. Tačiau tai – ne vienintelė byla, kurią turi K. Juraitis teisme.

Šįkart 2019 m. prezidento rinkimuose dalyvauti mėginęs K. Juraitis pats kreipėsi į teismą su ieškiniu „Swedbank“ draudimo bendrovei „Swedbank P&C Insurance“.

Su pastarąja vyras kadaise turėjo kelerius metus trukusią bylą, kurią galiausiai 2022-aisiais laimėjo. Visa istorija prasidėjo tuomet, kai K. Juraitis prašė iš banko priteisti daugiau nei 43 tūkst. eurų draudimo išmoką už sudegusį namą, tačiau „Swedbank“ bendrovė nenorėjo mokėti nė cento – esą vyras pats kaltas dėl gaisro.

Kaip teismui tąkart nurodė K. Juraitis, „Swedbank P&C Insurance“ jis apdraudė gyvenamąjį pastatą, kurį buvo įsigijęs aukcione už 1,5 tūkst. eurų. Po kelių mėnesių šiame pastate kilo gaisras, pastatas smarkiai apdegė, sudegė ir jame buvę daiktai.

„Swedbank“ bendrovė pripažino, kad įvykis – draudžiamasis, tačiau sumažino mokėtiną draudimo išmoką 100 proc. – iki nulio. Tokį sprendimą bendrovė motyvavo tuo, kad K. Juraitis pats kaltas dėl gaisro – kūrendamas netvarkingą krosnį ir palikdamas ją be priežiūros, dėl ko kilo gaisras, pažeidė draudimo sutartį ir bendrovės turto draudimo taisykles.

Teisme K. Juraitis mėgino įrodyti, kad pinigai jam neišmokėti nepagrįstai – esą „Swedbank“ bendrovė ieško teisinių spragų, kad nereikėtų mokėti pinigų. Banko draudimo bendrovė teigė, kad liepsnose pražuvęs pastatas vertas daugiausia 8634 eurų, o pastato projektavimo ir statybos išlaidos tokiu atveju neturi būti išmokėtos pastato šeimininkui.

Pastaroji byla buvo nagrinėjama mažiausiai ketverius metus ir teismų sprendimai joje buvo įvairūs, tačiau viskas galiausiai baigėsi tuo, kad galutinis verdiktas buvo iš esmės į naudą K. Juraičiui – pripažinta, kad kai kurios draudimo sutarties sąlygos iš „Swedbank P&C Insurance“ pusės yra nesąžiningos, bendrovė buvo įpareigota atkurti sudegusį K. Juraičio namą.

Sprendimą vykdo, bet yra „bet“

Tuo ši istorija toli gražu nesibaigė – nors Lietuvos apeliacinis teismas dar 2022 m. gruodį įpareigojo „Swedbank“ bendrovę atstatyti sudegusį pastatą, K. Juraitis visai neseniai vėl kreipėsi į teismą su ieškiniu tai pačiai bendrovei.

Kaip paaiškėjo, nors „Swedbank P&C Insurance“ galiausiai buvo teismo įpareigota atkurti sudegusį pastatą ir surado šiam darbui rangovą, K. Juraičiui iš to džiaugsmo buvo mažai – rangovas, bendrovė „Infranet“, pareikalavo iš namo savininko pateikti jai statinio projektą, kitaip darbų nepradės. Tokio projekto K. Juraitis neturi ir norėtų, kad jį apmokėtų „Swedbank“ bendrovė, tačiau ši apmokėti nesiruošia ir, K. Juraičio teigimu, elgiasi nesąžiningai.

Anot vyro, draudimo bendrovė turėtų jam nurodyti statinių projektavimo paslaugas vykdančią įmonę, į kurią jis galėtų kreiptis dėl sudegusio pastato projekto parengimo, apmokėti projektavimo išlaidas, o kartu ir padengti šios bylos bylinėjimosi išlaidas.

K. Juraičio teigimu, nors „Swedbank“ bendrovė ir surado rangovą, kuris turi atkurti jo pastatą, pagal draudimo sutartį turėtų apmokėti ir projekto parengimą – tai vyras ir bando įrodyti teisme.

Teismai vėl mėtosi

Teismų sprendimai, kaip ir pirmosios bylos atveju, taip ir šįkart yra prieštaringi.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, į kurį pirmiausia kreipėsi K. Juraitis, ieškinį apskritai atsisakė priimti – esą pirmosios bylos metu klausimai dėl projekto parengimo nekelti, o pagal teismų sprendimus K. Juraičiui, kaip pastato savininkui, tenka prievolė pasirūpinti prašomu projektu, todėl ieškinys nenagrinėtinas.

Tuomet K. Juraitis apskundė tokį teismo sprendimą Vilniaus apygardos teismui, o pastaroji instancija buvo kitokios nuomonės – anot teisėjos Svetlanos Paninos, toks sprendimas nepriimti ieškinio yra nepagrįstas ir neargumentuotas.

K. Juraičio ieškinys šiuo metu vėl sugrąžintas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame dabar sprendžiamas klausimas – priimti šį ieškinį ar visgi nėra pagrindo jį nagrinėti.