Vienas didžiausių stambiems investiciniams projektams kylančių iššūkių Lietuvoje – didelių ir išvystytų pramoninės paskirties sklypų trūkumas, teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Stasiukaitis. Anot jo, tai nulemia, kad prieš pradedant statybas būtini atlikti darbai užtrunka, nes reikia keisti žemės paskirtį ar įrengti būtiną infrastruktūrą.
„Pagrindinis iššūkis yra tai, kad Lietuvoje turime reikšmingą trūkumą didelių sklypų, su išvystyta infrastruktūra. Aš kalbu su kitų valstybių atstovais apie tai, kas yra geriausias sprendimas, užtikrinti kuo trumpesnę įsikūrimo trukmę gamyklai. Tai yra, jei turi sklypą su elektra ir kitais reikalingais dalykais, jau per metus gali pastatyti gamykla“, – šią savaitę Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje metu teigė M. Stasiukaitis.
„Tų projektų, kur procesas išsitęsia per daug metų, sklypo paruoštumo klausimas yra esminis“, – pridūrė jis.
Anot ekonomikos ir inovacijų viceministro, stambiems projektams reikalingo dydžio sklypų teritorijų planavimo dokumentai būna paruošiami netinkamai, pati teritorija būna nesuformuota, sudaryta iš skirtingų sklypų, kurių paskirtis netinkama gamybai.
Be to, jo teigimu, trūksta infrastruktūros, būtinos elektros, vandens, dujų ir šilumos tiekimui ir nuotekoms arba ji būna pasenusi, nebenaudojama.
M. Stasiukaičio teigimu, šią problemą būtų galima išspręsti iš anksto parengiant apie 20 hektarų apimties teritorijas, kurių paskirtis būtų tinkama. Taip pat, anot jo, sudarant tokius sklypus, ypač regionuose, reikėtų užtikrinti tiek sunkiajam transportui pritaikytus kelius, tiek galimybę susisiekti viešuoju transportu.
„Mūsų vertinimu, geriausias sprendimas – stambių sklypų įrengimas su visa reikalinga infrastruktūra“, – tikino viceministras.
„Kalbant apie regionines gamyklas, natūralu, kad jos traukia darbuotojus keliasdešimties kilometrų spinduliu. To mes ir norime, kad tai būtų regionų ekonomikos variklis, todėl viešojo transporto sistemos pritaikymas yra aktualus klausimas – ypač, kai gamykla pradeda veikla ir reikia rasti kelis šimtus ar tūkstančius darbuotojų“, – pažymėjo M. Stasiukaitis.
Šias teritorijas, anot jo, būtų galima paruošti plečiant laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) ar steigiant naujas bei vystant pavienius Vyriausybės sklypus.
„Būtų galima vykdyti 2 LEZ plėtrą, atstatant Kauno ir Šiaulių LEZ ribas, bei steigti 3 naujas zonas“, – kalbėjo M. Stasiukaitis.
„Kalbame apie naujų LEZ steigimą. Tai numatyta Vyriausybės programoje, akivaizdu, kad tai darant būtų orientuojamasi į vietas, kur laisvų ekonominių zonų nėra“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad premjero Gintauto Palucko Vyriausybės programoje įsipareigota stiprinti Lietuvos ekonomiką ir mažinti naštą investuotojams, vykdyti tolygią regionų plėtrą.
senisPrieš 4 d.
