Vilniaus Moterų namų vadovė, psichologė-psichoterapeutė Lilija Henrika Vasiliauskė kritikuoja dar praėjusių metų kovo 14 d. Seimo priimtą naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (ASAAĮ) projektą, kuriuo, kaip teigia specialistė, yra naikinama moterims nevyriausybinių organizacijų teikiama specializuota kompleksinė pagalba. Esą tai yra daroma tikslingai, gaunant finansavimą iš prorusiškų srovių.
L. H. Vasiliauskė pasakoja, kad iki šiol sėkmingai veikęs ASAAĮ yra kilęs iš moterų nevyriausybinių organizacijų, įskaitant Vilniaus Moterų namus, veiklos, glaudžiai bendradarbiaujant su Seimo Žmogaus teisių komitetu. Vilniaus Moterų namai yra nevyriausybinė organizacija, turinti tarptautinio eksperto statusą ir atstovauja tarptautinio bendradarbiavimo tinklui „Women Against Violence Europe“ (WAVE). Daugiau nei prieš dešimt metų rašant šį įstatymą buvo bendradarbiaujama ir su Vienos miestu, kur ir yra WAVE biuras.
„Mes tiesiog pabandėme perkelti tą Austrijos modelį, kuris buvo patikrintas ir laikytas vienu progresyviausių Europoje. Būtent tame modelyje įvardijama, kad smurtas prieš moterį yra žmogaus teisių pažeidimas, kad tai nusikaltimas ir kad valstybė privalo suteikti ne bendrą socialinę pagalbą, o specializuotą kompleksinę. Tai ir yra geroji praktika, nes pripažįstama, jog turi būti specializuota pagalba, teikiama nevyriausybinių organizacijų ir finansuojama vyriausybės“, – pasakojo Vilniaus Moterų namų vadovė.
Tačiau iš Austrijos į Lietuvą atneštą modelį bandoma griauti, o naujoji ASAAĮ projekto redakcija pradės veikti nuo liepos 1 d., atverdama kelią bet kuriam viešajam juridiniam subjektui vadintis, bet ne būti specializuotos kompleksinės pagalbos centru, nekeliant reikalavimų pretendentų vertybinėms nuostatoms, kompetencijai ir patirčiai šioje srityje.
Ar institucijų akys užrištos?
Pasakodama apie specializuotos pagalbos svarbą nuo smurto nukentėjusiai moteriai L. H. Vasiliauskė atkreipia dėmesį į įvairių institucijų abejingumą. Esą policija ir Generalinė prokuratūra, nuo kurių, tiesa, ir prasideda kelias teisingumo link, tą kelią neretai užveria.
„Institucijos nėra labai draugiškos, tikrai nėra. Moteris dažnai susiduria su nenoru girdėti, suprasti. Mums labai keista matyti, kaip yra smagu užkalbinti policininką gatvėje, koks yra mandagus ir iš tikrųjų malonus žmogus, kuris tau padės atrasti reikiamą adresą, arba jei nori pranešti apie dingusį šunį, bet kai kalbama apie smurtą prieš moterį, čia yra būtent patriarchato grimasa. Tai reiškia, kad yra pasąmoninis ar pusiau sąmoningas, o kartais sąmoningas aukos kaltinimas.
Labai panašu, kad tai yra institucijų politika, ypač Generalinės prokuratūros. Keista, kai visi ikiteisminiai tyrimai pradedami pagal patį silpniausią straipsnį (BK 140 str. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo), kurį labai lengva nutraukti. Statistika rodo, kad pradedamų ikiteisminių tyrimų nuolat mažėja, jaučiamas pokytis nuo 42 iki 10 proc.“, – apie situaciją kalbėjo psichologė-psichoterapeutė.
Anot L. H. Vasiliauskės, pasitaiko atvejų, kai policija nereaguoja ir į pasikartojančius smurto prieš moterį atvejus, todėl specializuotos kompleksinės pagalbos centrų interesų atstovavimas tokiose situacijose tampa itin svarbiu pagalbos gestu. Ypač toms moterims, kurios su institucijomis susiduria pirmą kartą gyvenime.
„Specializuotos pagalbos centras yra tas sarginis šuva, kuris loja. Kuris primena institucijoms jų pareigas. Ne visos moterys yra tokios galingos, kad galėtų konfrontuoti su teisėsauga, ypač kelionės į teisingumą pradžioje, apskritai reikia turėti specialių žinių, kad galėtum skųsti teisėsaugos veiksmus, tai yra atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą ar panašiai“, – teigė Vilniaus Moterų namų vadovė.
Užribyje nepaliekama nė viena moteris
Akcentuodama dažnais atvejais esantį moters situacijos sudėtingumą, L. H. Vasiliauskė pabrėžia ir tai, kad šiandien vis dar teikiama specializuota kompleksinė pagalba užribyje nepalieka nė vienos moters. Smurtas prieš moterį, anot psichologės-psichoterapeutės, nėra socialinė problema – tai nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas, su kuriuo gali tekti susidurti bet kuriai. Būtent todėl nuo smurto nukentėjusiai moteriai suteikiama pagalba yra nestigmatizuojanti.
„Tai ne atskirties problema, ne alkoholikai, kaip bandoma teigti, geria ir mušasi, o iš tikrųjų mūsų klientės yra labai skirtingos: aukščiausios profesionalės, užimančios pareigas valstybės tarnyboje, ir net politikės ar panašiai. Taip pat, kaip ir tos moterys, kurios likimo valia neturi ypač didelių išteklių. Nė viena moteris nėra nušluojama į atskirtį“, – pasakojo L. H. Vasiliauskė.
Vilniaus Moterų namų teikiama pagalba aprėpia informavimą, konsultavimą, palaikymą ir tarpininkavimą institucijose. Su nuo smurto nukentėjusiomis moterimis dirba ir patyrę šios srities specialistai – teisininkai ir psichologai, mat, kaip teigia L. H. Vasiliauskė, specialistai dažnai vis dar stokoja supratimo intymaus partnerio smurto ar artimųjų smurto srityje. Pasitaiko, kai netgi nėra suvokiamos esminės, struktūrinės smurto priežastys: jėgos disbalansas ir santykiuose naudojama kontrolė. Tada laikomasi požiūrio, kad ir smurtautojas, ir auka yra vienodi, o norint, kad problema būtų išspręsta, tereikia juos paprotinti ar paauklėti.
„Taip būti negali, nes smurtas yra sisteminis, sąmoningas, motyvuotas ir kryptingas aukos žeminimas, kontroliavimas, kuris vėliau pereina į fizines, seksualines ir įvairias kitas smurto formas.
Mes stengiamės prižiūrėti moterims teikiamos specializuotos teisinės pagalbos teikimą, nepaliekame moters vienos su advokatu, nes kartais kambaryje būna du bejėgiai žmonės – jeigu moteris sako, kad nieko negalima padaryti dėl traumos, tai advokatas sutinka, nes o kam jam ieškoti išeičių? Mes galime suteikti moteriai visą reikalingą informaciją, įskaitant informaciją apie institucijų darbą, jų pareigas ir klientės teises kreipiantis į jas, tačiau moters gyvenimas vyksta ne pas mus – tai yra tęstinė, ilgalaikė pagalba, kaip ir pats smurtas“, – pasakojo Vilniaus Moterų namų vadovė.
Dabartinė sistema sėkminga, tačiau ją norima keisti
Akcentuojama, jog, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva yra viena iš tų, kur moterys itin aktyviai kreipiasi pagalbos ir praneša apie jų atžvilgiu įvykdytą smurtą. L. H. Vasiliauskė sako, kad dėl gaunamos pagalbos ir palaikymo moterys Lietuvoje jaučia prasmę apie tai kalbėti.
„Mes ištraukėme žmogaus teisių diskursą į dienos šviesą. Yra net moksliniai tyrimai, pagrindžiantys, jog esant specializuotai pagalbai didėja ir kreipimųsi į policiją skaičius“, – pasakojo psichologė-psichoterapeutė.
Anot Vilniaus Moterų namų vadovės, naujosios ASAAĮ projekto redakcijos 16 straipsniu yra naikinamas žiniomis apie traumą grįstas konsultavimas ir atveriamas kelias savivaldybių socialinės pagalbos centrams, veikiantiems pagal socialinių paslaugų įstatymą.
„Iš principo čia kalbama ne apie mūsų naudą ar nenaudą, bet visuomenei ir politikams reikia suprasti, kad šis specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, kaip resurso, momentas išnyksta. Demokratinėje valstybėje privaloma paslauga yra oksimoronas. Bet Lietuvoje tai vyksta. To pavyzdys – privaloma mediacija skyrybų atveju, neatsižvelgiant į tai, jog, esant smurtui prieš moteris šeimoje, mediacija draudžiama, kaip galinti sukelti žalą silpnesniajai derybų pusei, būtent smurtą ir prievartą patiriančiai moteriai, siekiančiai nutraukti smurtinius santykius.
Mes dirbame ir su žemutinių visuomenės sluoksnių atstovėmis, kurioms per 15–20 metų smurto problemos išspręsti nepadėjo socialiniai darbuotojai, veikiantys pagal lyčiai neutralų Socialinių paslaugų įstatymą. Mes dažnai esame priverstos padėti moterims gintis ir nuo institucinio smurto – nepagrįsto socialinių tarnybų kišimosi į moterų gyvenimus. Mes negalime atimti pašalpos, duoti jos, atimti vaikų, barti, kontroliuoti, tikrinti, kištis, puodų dangčius kilnoti, šaldytuvą varstyti. Mes tiesiog esame išteklius ir tai yra moters įgalinimas pasipriešinti smurtui, nes būtent pilietinis įgalinimas yra specializuotos kompleksinės pagalbos centrų teikiamos pagalbos esminis bruožas“, – sakė L. H. Vasiliauskė.
Kas už to slypi?
Vilniaus Moterų namų vadovė sako, kad yra didelė tikimybė, jog nuo liepos 1 d., kai naujoji ASAAĮ redakcija pradės veikti, sumažės ir nuo smurto nukentėjusių moterų kreipimųsi į institucijas atvejai. O to, anot L. H. Vasiliauskės, ir siekia konservatyvi vyriausybė, nuosekliai siaurindama moterų žmogaus teises.
„Jeigu nebebus prioritetinio, būtent nevyriausybinių organizacijų teikiamo, horizontalaus, klientui draugiško konsultavimo, informavimo, palaikymo, specialios teisininko ar psichologo pagalbos, visa tai grius į tą bendrą socialinės atskirties balą, kuri yra labai nepatraukli moterims.
Ir ar ne to siekia konservatyvi vyriausybė? Pasaulis skaičiuoja smurto paplitimą pagal kreipimųsi skaičių, o jis pas mus yra didelis. Lietuvoje jau penketą metų policija atsiskaito tik už savo blogą darbą, t. y. už tuos vis mažėjančius pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius, kuriuos ir vadina smurto paplitimu. Jie jau dabar yra dramatiškai sumažinti“, – sakė ekspertė.
Kaip teigia psichologė-terapeutė, smurtą patiriančioms moterims naujoji ASAAĮ redakcija yra labai neparanki, mat socialiniai darbuotojai remiasi vaiko teisių pagrindų įstatymu, kuriame nurodoma, kad vaiką iš mamos reikia atimti, jei ši jo negali apsaugoti nuo smurtautojo. Todėl siekdamos išvengti šio scenarijaus moterys apie patiriamą smurtą gali pasirinkti ir nebepasakoti.
L. H. Vasiliauskė pridūrė, jog būtų naivu manyti, kad naujoji įstatymo redakcija buvo priimta nepagalvojant apie galimas pasekmes. Anot Vilniaus Moterų namų vadovės, tokius sprendimus priima Seime esantys žmonės, galimai gaunantys finansavimą iš Rusijos oligarchų ir Amerikos konservatyviųjų Donaldo Trumpo sparno šaltinių. Tai, anot moters, įrodyta Tolerantiško jaunimo asociacijos atliktame tyrime. Pastarasis apžvelgia tinklą organizacijų, kovojančių prieš Stambulo konvenciją, Partnerystės įstatymą, abortus, pakaitinę motinystę, LGBT+ teises, taip pat ir tų organizacijų ryšius su politikais ir Katalikų Bažnyčia.
„Čia yra radikaliosios dešinės veikimo rezultatas. Mūsų pasienio valstybė patyrė masyvų Rytų kaimynų minkštųjų galių poveikį. Dabar jau Europos Sąjungoje yra tyrimais įrodyta, kad ruošiantis karui į Vakarus buvo išdalyti pinigai radikaliosios dešinės grupėms, įvairiems marginalams, tokiems, kurie dalyvavo šeimų maršuose, tarp kurių keisti, teisti, autoriteto visiškai neturintys asmenys.
Radikaliosios dešinės lobistams buvo keliamas uždavinys infiltruotis į valstybės struktūrą, ir mes matome to rezultatus – radikaliosios dešinės lobistų yra ir Seime. Kada gi pagaliau suvoksime, kad politikai, pasisakantys prieš žmogaus teises, kelia grėsmę valstybės saugumui ir savo veikla destabilizuoja visuomenę? Progresyvus ASAAĮ ir juo reglamentuojama specializuota kompleksinė pagalba tapo viena iš tokio veikimo aukų“, – pasakojo L. H. Vasiliauskė.
