Vyriausybė ketvirtadienį registravo teisės aktų projektus, susijusius su Lietuvos pasitraukimu iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
Iš pradžių sprendimą tai padaryti turės priimti Ministrų kabinetas, tada prezidentas Gitanas Nausėda turės pateikti iniciatyvą Seimui, o parlamentas galutinai priims konvencijos denonsavimo dokumentus.
Projektai įregistruoti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrams bendrame pareiškime neseniai paraginus savo Vyriausybes iš sutarties pasitraukti.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtame teikime rašoma, kad nuo 2003 metų, kai Lietuva ratifikavo konvenciją, saugumo situacija regione iš esmės pablogėjo, o grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos smarkiai išaugo.
Ministerija taip pat pažymėjo, kad pasitraukimas iš konvencijos sustiprintų Rusijos atgrasymo poveikį, leistų Lietuvos kariuomenei padidinti kontrmobilumo efektą mūšio lauke.
Priešpėstinių minų naudojimas padidintų Lietuvos kariuomenės vienetų gebėjimą riboti priešo judėjimą, ypač kritiniuose ir riboto pravažumo mūšio lauko taškuose, rašoma teikime.
„Priešpėstinės minos yra itin efektyvios prieš gyvąją jėgą. Šaulių ir lengvosios ginkluotės pagalba galima efektyviai stabdyti šarvuotos technikos judėjimą, tačiau intensyviam mažų grupių pėstininkų judėjimui ir skverbimuisi stabdyti vien šaulių ir lengvosios ginkluotės nepakanka – šiuo atveju pasiekti norimą efektą kaip tik ir padeda priešpėstinės minos“, – teigiama dokumente.
Anot KAM, labai svarbus ir priešpėstinių minų panaudojimo psichologinis efektas – žinojimas, kad gali būti panaudotos priešpėstinės minos, priešo kariams padidins psichologinį spaudimą, stiprins psichologinį nuovargį ir silpnins discipliną mūšio lauke. Poreikis naudoti minų ieškiklius ir kitas išminavimo priemones lėtins priešo pajėgų judėjimą ir didins jų pažeidžiamumą.
Ministerija tvirtina, kad ekonominiu požiūriu, minų naudojimas leistų Lietuvos kariuomenei taupyti materialinius ir laiko resursus, nes priešpėstinės minos gali būti greitai ir efektyviai naudojamos siekiant uždaryti perėjas ar sustiprinti prieštankines kliūtis, neleidžiant priešui manevruoti.
Pasitraukimas iš konvencijos leistų Lietuvai įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas, tačiau KAM pabrėžia, jog net tai padariusi Lietuva laikytųsi prisiimtų tarptautinės humanitarinės teisės įsipareigojimų pagal kitas tarptautines sutartis, taip pat visuotinai pripažintų tarptautinių papročių dėl karo priemonių ar kariavimo būdų.
„Neigiami priešpėstinių minų panaudojimo efektai ir grėsmė civiliams gyventojams gali būti sumažinti nustatant griežtas šių minų panaudojimo taisykles ir procedūras, ypač didelį dėmesį skiriant tarptautinės teisės normų ir principų įgyvendinimo užtikrinimui“, – rašoma teikime.
„Pavyzdžiui, galimas rizikas civiliams sumažintų aktyvi minų laukų priežiūra (aptvėrimas, ženklai, įspėjimas ir stebėjimas), taip pat kiek įmanoma greitesnis teritorijos išminavimas“, – teigiama jame.
Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
