Paaiškėjus pirminiam mokestinių pakeitimų paketui, kurį Finansų ministerija pristatė koalicijai, ministras Rimantas Šadžius sako, jog viešojoje erdvėje siūlymams išsakoma kritika demonstruoja visuomenės suvokimą, kad pagrindines gynybos reikmes teks finansuoti vidiniais šalies finansiniais pajėgumais.
„Manau, kad panašaus pobūdžio pasiūlymai, jeigu būtų pateikti prieš porą metų, būtų sukėlę žymiai didesnį rezonansą. Mano galva, tai rodo, kad mes jau visuomenėje apsiprantame su mintimi, kad tai, kas vyksta aplinkui, kainuoja, kad niekas kitas mums saugumo nenupirks ir mes turėsime išleisti pinigus už saugumą patys“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Šadžius.
Pagal dabartinius siūlymus pakeitus mokesčių sistemą, į valstybės biudžetą kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.
Tuo metu Valstybės gynimo taryba (VGT) įvardino 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) poreikį gynybos reikmėms iki 2030-ųjų metų, kas atitinka maždaug 10-11 mlrd. eurų.
Klausiamas, iš kokių finansų bus surinkta trūkstama suma, R. Šadžius pabrėžė, jog gynybos poreikiai bus finansuojami ne tik biudžeto pajamomis – politikas pridūrė besitikintis didesnio verslo įsitraukimo, konkretiems projektams plačiau vystant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę.
„Apie sumas šnekėsime vėliau, žiūrėsime ir matuosime savo galimybes – ir norėčiau pažymėti, kad ne vien iš biudžeto mes ruošiamės finansuoti saugumui svarbius klausimus. Sritis, kurioje aš labai tikiuosi privataus kapitalo dalyvavimo, (…) yra gynybos pramonės plėtra“, – tikino ministras.
R. Šadžiaus teigimu, nors mokestiniai pakeitimai į Seimą turėtų atkeliauti anksčiau nei birželio mėnesį, šiuo metu apie konkrečius siūlymus ir jų poveikį kalbėti per anksti.
„Politinė diskusija, siekiant suformuoti daugumą, kuri palaikytų Vyriausybės teikiamus pasiūlymus, ji užima laiko, bet tai yra demokratija – lėtai, bet užtat užtikrintai“, – kalbėjo jis.
Atsakydamas į partnerių kritiką, jog kaip finansų ministras jis šiuo metu per mažai įsitraukia į mokestinių pakeitimų aptarimą, R. Šadžius pažymėjo, kad į praktinėse diskusijose ketina dalyvauti vėlesniame etape.
„Vyriausybės pozicijas puikiai atstovauja ministras pirmininkas Gintautas Paluckas“, – dėstė politikas.
EIB investicijos į Rūdninkų karinį miestelį – didžiausios per nepriklausomos Lietuvos istoriją
Remiantis viešojo ir privataus sektoriaus partneryste jau planuojama įgyvendinti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės Rūdninkų karinio miestelio projektą, reikalingą iki 2027-ųjų Lietuvoje įkurti Vokietijos brigadą.
Finansų ministras pridūrė, kad sprendimą dėl karinio miestelio finansavimo Europos investicijų bankas (EIB) turėtų priimti kovo 21 d. posėdyje.
„Jiems tai yra įdomu taip pat ir iš praktinės-komercinės pusės – praktiškai tai būtų grandiozinis viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektas, EIB taip pat nėra daręs daug tokio masto projektu. Lietuvoje, aišku, tai be konkurencijos didžiausias investicinis projektas, kurį turėjome per nepriklausomos Lietuvos istoriją. Tai nėra biudžetinės lėšos – biudžetinės lėšos bus naudojamos vėliau“, – pažymėjo R. Šadžius.
Pasak ministro, EIB investicijos leis mažinti projekto apkrovas biudžetui, išdėsčius per labai ilgą laikotarpį išmokėtinas nedideles sumas.
Pagal pirminį mokestinių pakeitimų planą, kurį šiomis savaitėmis aptarinėja iš koalicijos partnerių atstovų sudaryta darbo grupė, siūloma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nustatyti pagal pajamų dydį, o ne rūšį.
Planuojama, kad gyventojų pajamoms siekiant mažiau nei 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) metinės sumos, jos būtų apmokestinamos 32 proc. GPM tarifu, mažiau šio dydžio – 20 proc. tarifu atskirai darbo, individualios veikloms ir kitoms pajamoms.
Neapmokestinamo nekilnojamojo turto (NT) kartelę siūloma mažinti nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų.
Vienas iš siūlymų – ir didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 9 iki 12 proc. kai kuriems produktams ir paslaugoms.
Finansuoti gynybai siūloma įvesti saldintų gėrimų mokestį, kuris siektų 7,4 euro už 100 litrų arba 21 eurą už 100 litrų, priklausomai nuo cukraus kiekio. Kitas gynybą finansuoti siūlomas mokestis – 5 proc. tarifas ne gyvybės draudimo įmokoms, kai draudimas nesusijęs su ūkine veikla, o jei susijęs – 10 proc.
