Sovietų Sąjungos komunistų partija visada pasisakė už kuklumą ir sąžiningą darbą, atsisakydama prabangos ir jos pertekliaus. Tačiau kaip iš tikrųjų gyveno partijos elitas ir ar tikrai jų namus galima vadinti paprastais?
Vladimiro Lenino butas Kremliuje
Socialdemokratinės partijos įkūrėjas ir pagrindinis 1917 m. spalio revoliucijos lyderis, persikėlęs iš Petrogrado į Maskvą, kartu su žmona apsigyveno dviejų kambarių bute Maskvos Kremliaus Kavalerijos korpuse, kurio valgomuoju dalijosi su kito komunistų partijos atstovo Leono Trockio šeima, gyvenusia kaimynystėje, trijų kambarių bute. 1918 m. balandį V. Leninas, jo šeima ir katė persikėlė į 300 kv. metrų butą dabartiniame prezidentiniame Senato pastate. Sovietų partijos lyderis ten praleido penkerius savo gyvenimo metus.
Pačiame bute buvo keturi miegamieji kambariai, taip pat virtuvė, svetainė, biblioteka, priimamasis, komutatorinė ir konferencijų salė, iš kurios ilgu koridoriumi buvo galima patekti tiesiai į Vladimiro Iljičiaus kabinetą. Bute buvo du liftai: vienas įrengtas po buto užpuolimo, o kitas vedė ant Senato stogo, kur buvo įrengta terasa, skirta poilsiui ir pasivaikščiojimui.
Asmeninis Vladimiro Iljičiaus kambarys išsiskyrė paprastumu ir jokių interjero puošmenų nebuvimu, o pagal plotą jis buvo daug mažesnis nei jo žmonos ir sesers miegamieji. Stalas, fotelis, lova, knygų spinta, sofa, apvalus stalas su lempa po šviesiai žaliu stiklo gaubtu ir nuotrauka ant sienos.
V. Lenino kabineto apdaila taip pat buvo gana kukli ir be jokių prabangos dalykų. „Ryški dėmė“ buvo tik raudona staltiesė, simbolizuojanti komunistų partiją. Dabar daugumą išlikusių interjero detalių iš garsaus sovietų lyderio buto savo akimis galima pamatyti V. I. Lenino muziejuje „Gorki Leninskie“, kuris veikia buvusio didikų dvaro „Gorki“ patalpose. Būtent ten Vladimiras Iljičius praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus.
Georgijaus Žukovo butas
1943 m. sovietų karvedys savo šeimą iš Kuibyševo perkėlė į šešių kambarių butą Maskvoje, Granovskio gatvėje 3. „Butas buvo praktiškai tuščias, ilgai jį įrenginėjome. Valdiškų baldų buvo mažai. Vėliau tėvai pradėjo pirkti naujus“, – prisimena viena iš maršalo dukterų Ella Žukova.
Name daugiausia gyveno privilegijuoti gyventojai. Taigi Žukovų kaimynai buvo maršalų Konevo, Rokossovskio, Budionio ir Timošenkos šeimos. Pats Georgijus Konstantinovičius pradėjo gyventi Granovskio gatvėje tik pasibaigus karui 1946 m. Praėjus trejiems metams po pergalės, Žukovų namuose buvo atlikta krata, susijusi su „Trofėjų byla“, kurios metu iš vado buto buvo konfiskuoti įvairūs prabangos daiktai, kaip spėjama, Sovietų Sąjungos maršalo paimti iš nugalėjusios Vokietijos. Konfiskavimo metu buvo paimti 194 baldai, 44 kilimai ir gobelenai, 7 dėžės krištolo, 55 muziejaus paveikslai, 4000 metrų audinio ir 323 kailių odos.
Lavrentijaus Berijos namai
1930 m. pabaigoje generalinis valstybės saugumo komisaras su šeima gyveno Malaja Nikitskoje dvare, kurį 1884 m. suprojektavo V. N. Karnejevas. Prabangus namas Maskvos centre dar prieš įsikeliant NKVD vadui buvo žinomas kaip „bloga vieta“. Faktas yra tas, kad visų jo savininkų likimas buvo nelaimingas ir netrukus po persikraustymo jie dėl įvairių priežasčių mirė.
Vis dar sklando legendos apie L. Berijos užsiėmimus Malaja Nikitskajos dvare. Remiantis tyrimo medžiaga, žinomas partijos veikėjas ten gyveno gana palaidai. Taigi merginos ir moterys periodiškai buvo atvežamos į Berijos namus ir niekas neprašė jų sutikimo. 1953 m. Lavrentijus Petrovičius buvo apkaltintas išdavyste ir nuteistas mirties bausme. Šiuo metu Malaja Nikitskaja pastate yra Tuniso ambasada, kurios darbuotojai yra įsitikinę, kad jame gyvena anapusinės jėgos.
Leonido Brežnevo butas
1952 m. TSKP CK generalinis sekretorius gavo butą viename iš elitinių Maskvos rajonų, Kutuzovskio prospekte 26. Gyvenamoji erdvė buvo labai erdvi, aukštomis lubomis ir puošniais papuošimais, o koridorius puošė raižytos dekoratyvinės kolonos.
Nemokama virtuvė Brežnevų bute buvo padaryta šviesiomis spalvomis ir sujungta su valgomuoju. Miegamasis, skirtingai nei svetainė ir koridoriai, buvo gana paprastas: medinės lovos, drabužių spinta, keli naktiniai staleliai ir būdingas tiems laikams ant taburetės pastatytas televizorius. Generalinio sekretoriaus kabinetas taip pat nebuvo itin prabangus. Jame buvo medinis stalas ir asmeninė, su daugybe knygų L. Brežnevo biblioteka.
