Pretenduojantis stoti prie Panevėžio vairo ir spręsti miesto strateginius reikalus kandidatas į merus Julius Limantas susipainiojo kur kas paprastesniuose dalykuose – pamiršo, kurioje Aukštaitijos sostinės mokykloje gavo brandos atestatą.
Prieš pusmetį siekęs Seimo nario kėdės, o šiuo metu kandidatuojantis į Panevėžio merus „Nemuno aušros“ atstovas 40-metis Julius Limantas jau pamiršo, kurią miesto vidurinę mokyklą yra baigęs.
Pernai pildydamas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateiktą kandidato į parlamentarus anketą jis nurodė brandos atestatą įgijęs „Nevėžio“ vidurinėje. Šiųmetėje anketoje jis, jau kaip kandidatas į Panevėžio merus, rinkėjams tvirtina baigęs 9-ąją vidurinę.
J. Limantas, regis, susipainiojo ne tik tarp miesto mokyklų, bet ir savo šeiminio gyvenimo peripetijose. Seimo rinkimuose prisistatęs nevedusiu, rinkimų į merus anketoje nurodo esąs vedęs.
Nebūtų nieko keisto, jei per tą laiką panevėžietis būtų atšokęs vestuves. Bet pildydamas anketą J. Limantas santuokos saitais nebuvo susisaistęs.
Užmiršo, ką baigė
Pernai spalio mėnesį vykusiuose Seimo rinkimuose J. Limantas jį rinkusiems panevėžiečiams nepasirodė itin dėmesio vertas kandidatas. Panevėžio vakarinėje rinkimų apygardoje liko ketvirtoje vietoje, pelnęs 2414 rinkėjų balsų.
Kandidatuodamas į Seimą J. Limantas anketoje buvo nurodęs, jog 2003 metais baigė Panevėžio „Nevėžio“ vidurinę mokyklą. Tačiau 2003-iais tokios mokyklos apskritai nebuvo.
„Nevėžio“ vidurinė, vykdant miesto švietimo tinklo pertvarką, dar 2001 metais tapo pagrindine mokykla ir tokia gyvavo iki pat uždarymo 2016-aisiais. O šįmet J. Limanto, jau kandidato į Panevėžio merus, anketoje nurodoma, kad yra baigęs Panevėžio 9-ąją vidurinę.
Pernai prisistatęs kaip turintis tik vidurinį išsilavinimą, šiemet J. Limantas teigia, kad jo išsilavinimas – nebaigtas aukštasis neuniversitetinis.
J. Limanto feisbuko puslapyje tarp kitų gyvenimo faktų minima, kad praėjusių metų rugsėjo 1-ąją pradėjo mokytis Panevėžio kolegijoje.
Teko ieškoti kitos mokyklos
Apie neatitikimus rinkimų anketose „Sekundės“ paklaustas politikas teisinosi jas pildydamas neišvengęs klaidų.
J. Limantas aiškino gimęs Tulpių mikrorajone, tėvai gyvenę netoli pavadinimus ir statusą nesyk keitusios 8-osios vidurinės mokyklos. Vėliau mokykla tapo „Nevėžio“ vidurine, galop – pagrindine mokykla.
„Toje mokykloje nebelikus 12-os klasių, teko pereiti į vidurinį išsilavinimą teikiančią mokyklą. Tad perėjau į Rožyne esančią tuometę 9-ąją vidurinę, ją ir baigiau“, – aiškino J. Limantas.
Politikas pasakoja, kad įgijęs vidurinį išsilavinimą įstojo į Kauno technologijos universitetą studijuoti transporto inžinerijos. Mokslų šioje aukštojoje nebaigė, o ir tęsėsi jie, anot politiko, neilgai.
„Išvažiavau užsidirbti į Airiją“, – nutrauktų studijų priežastį įvardijo kandidatas į merus, šįmet įstojęs į verslo vadybos studijas Panevėžio kolegijoje.
J. Limantas nemano, kad nebaigti mokslai gali būti jo silpnoji vieta. Sako nesijaučiantis prastesnis už daugiau mokslų ragavusius, studijas aukštosiose baigusius ir mokslo laipsnius įgijusius rinkimų konkurentus.
Vedęs dar iki vestuvių
Kandidatuodamas į merus J. Limantas anketoje nurodė esąs vedęs. Paties darytame feisbuko įraše politikas rašo, ką mąsto stebėdamas augantį savo sūnų. Visgi pildydamas anketą politikas santuokinių ryšių dar nebuvo įteisinęs.
„Pildydamas kandidato į Panevėžio merus anketą, jau buvau suplanavęs vestuves, žinojau, kad rinkimų dieną – kovo 16-ąją vestuvės bus įvykusios. Todėl ir įrašiau, kad esu vedęs“, – skubą pasiskelbti vedusiu paaiškino J. Limantas.
Pasak jo, ir dalyvaudamas rinkimuose į Seimą, ir šiuose mero rinkimuose nurodė turintis partnerę, su ja augina 14-metį sūnų. Pora santuoką įregistravo penktadienį, Šv. Valentino dieną.
Už duomenų teisingumą atsako patys
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė Indrė Ramanavičienė paaiškino, jog šios institucijos interneto svetainėje publikuojami tokie duomenys, kokius pateikia patys kandidatai.
VRK tik patikrina, ar dokumentus pateikęs asmuo turi teisę kandidatuoti konkrečiuose rinkimuose, ar yra sulaukęs nustatyto amžiaus, ar turi Lietuvos pilietybę.
„Svarbu įsitikinti, ar kandidatai praeityje nėra sąmoningai bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Iki pat rinkimų dienos VRK taip pat nuolat prižiūri, ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti jam teismo paskirtos bausmės“, – pabrėžė I. Ramanavičienė.
Tačiau anketas ir biografijos faktus kandidatai ar jų atstovai pildo patys ir tik jie atsako už šių duomenų teisingumą.
„Biografijose kandidatai gali laisvai nurodyti ir daugiau įrašų apie visuomeninę veiklą, šeiminę padėtį, vaikų skaičių, pomėgius, baigtus kursus, užsienio kalbas, stažuotes užsienyje, akademinę ar mokslinę veiklą, kitaip tariant – įvairiausių faktų, kurie, jų nuomone, yra svarbūs žinoti rinkėjams.
Patikrinti šių duomenų VRK neturi pareigos, o dažnai ir galimybių, todėl jų tikslumas priklauso tik nuo pačių kandidatų sąžiningumo“, – teigia I. Ramanavičienė.
Pasak jos, administracinė atsakomybė už galimai netiksliai pateiktus asmeninius duomenis nėra taikoma.
