Valstybei ieškant šaltinių didesniam gynybos finansavimui kalbėti apie dar vienos ministerijos steigimą yra nepriimtina, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, Vyriausybė turėtų stengtis vengti „perteklinių“ išlaidų sritims, kurios šiuo metu nėra prioritetinės.
„Keisčiausiai atrodo, kai greta mokesčių didinimo gynybos reikmėms yra diskutuojama ir apie papildomų ministerijų steigimą. Daugeliui gyventojų tai neatrodys labai išmintingas sprendimas, kai didinami mokesčiai, bet iš to finansuojame šią naująją ministeriją“, – pirmadienį po Lietuvos laisvosios rinkos instituto suorganizuotos diskusijos teigė N. Mačiulis.
„Vyriausybė turėtų susilaikyti nuo perteklinių išteklių ne prioritetinėms sritims“, – pabrėžė jis.
Anot ekonomisto, regionų klausimais jau rūpinasi kitos ministerijos, tad naujos institucijos įkūrimas tik didintų išlaidas dešimtimis milijonų eurų.
„Regionų ministerijos steigimas nuo pat pradžių atrodė nesusipratimas. Nes ties regionų plėtros klausimais dirba daugelis ministerijų, yra atskiri viceministrai, finansavimo programos. Tai neaišku, kam reikia dar vienos ir keliasdešimt milijonų išlaidų per metus“, – kalbėjo ekonomistas.
N. Mačiulis tvirtina, kad šiuo metu reikėtų siekti mažinti biurokratinį aparatą ir viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių, o sutaupytas lėšas skirti gynybai. Anot jo, toks sprendimas sumažintų poreikį didinti kai kuriuos mokesčius.
„Gynybos finansavimo šaltinis turi būti ne tik mokesčių didinimas. Prie to turi prisidėti ir valdžios sektorius. Kur tų institucijų per daug, perteklinis biurokratinis aparatas, per daug valdžios sektoriaus darbuotojų. Ten irgi galima rasti rezervų, kur sutaupyti. Tada nereikės didinti tiek mokesčių“, – sakė jis.
„Pagal EBPO, mes turime per daug viešojo sektoriaus darbuotojų“, – pridūrė jis.
Primenama, kad steigti Regionų ministeriją praėjusių metų rugsėjį pasiūlė šalies vadovas Gitanas Nausėda. Pasak jo, naujai įsteigta institucija perimtų Vidaus reikalų ministerijos (VRM) regionų politikos formavimo atsakomybę ir prisidėtų prie tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimo.
Ši ministerija taip pat galėtų perimti funkcijas ir iš kitų ministerijų, kurios leistų jai vykdyti regionų lūkesčius atitinkančią nacionalinę politiką.
Apie tai, kad pastaroji institucija sustiprintų regionus, yra teigęs ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Interviu Eltai jis yra nurodęs, kad nauja Regionų ministerija Lietuvoje galėtų pradėti veikti jau 2026 metais.
Įstatymų paketą dėl Regionų ministerijos steigimo numatoma parengti ir pateikti Seimui dar šiais metais.
Be to, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Lietuva ėmėsi didinti išlaidas gynybai ir planuoja nuo kitų metų laikotarpiu iki 2030-ųjų skirti 5–6 proc. BVP krašto apsaugai – tokį spendimą dar sausį patvirtino Valstybės gynimo taryba (VGT).
