Jungtinėje Karalystėje (JK) ketvirtadienį susitiks dešimtys kariuomenių vadų iš šalių, norinčių padėti užtikrinti galimas paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos, kad aptartų taikos palaikymo pajėgų planavimą.
JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris, kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu vadovaujantis pastangoms suformuoti vadinamąją norinčiųjų koaliciją, turėtų kreiptis į maždaug 30 karinių pareigūnų šiame susitikime.
Jis rengiamas kilus svarbiam klausimui, ką ši grupė gali nuveikti po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo nutraukti Vakarų karinę pagalbą Ukrainai, nurodydamas, kad tai yra sąlyga bet kokiai kovų baigčiai.
Rusija taip pat atmetė galimybę, kad pagal paliaubų susitarimą Ukrainos teritorijoje būtų dislokuota užsienio karių.
K. Starmeris ir E. Macronas bando sudaryti koaliciją nuo tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį mėnesį pradėjo tiesiogines derybas su Rusija dėl daugiau kaip trejus metus trunkančio karo užbaigimo.
Jų teigimu, ši grupė – kartu su JAV parama – yra būtina, kad Ukrainai būtų suteiktos saugumo garantijos, kurios atgrasytų V. Putiną nuo bet kokių paliaubų pažeidimų.
Tačiau antradienį per pusantros valandos trukusį pokalbį V. Putinas pasakė D. Trumpui, kad išsamus susitarimas būtų sudarytas tik tuo atveju, jei Vakarai nutrauktų visą karinę ir žvalgybos pagalbą Ukrainai, pranešė Kremlius.
Rusijos lyderis savo kolegai iš JAV sakė, kad norint visapusiškų paliaubų Ukrainai neturi būti leista stiprinti ginkluotę, be to, ji privalanti sustabdyti mobilizaciją.
Rusija su paliaubomis sutiko tik iš dalies – sakė, kad 30-čiai dienų sustabdys smūgius Ukrainos elektros tinklams. Trečiadienį ir Ukraina, ir Rusija apkaltino viena kitą tolesniais smūgiais energetikos infrastruktūros objektams.
K. Starmeris ir E. Macronas yra sakę, kad yra pasirengę Ukrainoje dislokuoti britų ir prancūzų taikdarių.
JK vyriausybė teigia, kad nemažai valstybių yra pasirengusios padaryti tą patį, tačiau nėra aišku, kiek tiksliai šalių nori tai įgyvendinti.
Londonas tikisi, kad prie koalicijos vienokia ar kitokia forma prisidės daugiau kaip 30 valstybių.
Britų premjeras sakė, kad džiaugiasi bet kokiu pasiūlymu paremti šią grupę, ir iškėlė perspektyvą, kad kai kurios šalys galėtų prisidėti prie logistikos ar žvalgybos.
Jo atstovas spaudai pirmadienį pabrėžė, kad valstybės galėtų prisidėti prie inžinerinės paramos, aerodromų naudojimo ir įgulų priėmimo.
K. Starmeris šeštadienį virtualiame lyderių pokalbyje pasakė, kad ketvirtadienio susitikimas įvyks tuo metu, kai koalicijos planavimas pereina į „operatyvinį etapą“.
D. Trumpo užuominos, kad Vašingtonas nebegarantuos Europos ir Ukrainos saugumo, išgąsdino Jungtinių Valstijų sąjungininkes NATO ir paskatino daugelį šalių didinti išlaidas gynybai.
Trečiadienį po pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu JAV prezidentas pareiškė, kad pastangos užbaigti karą „labai sėkmingai vyksta“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
