Europos Komisija (EK) atsižvelgė į Italijos postfašistinės partijos vadovės ir Ispanijos socialistų lyderio kritiką ir Europos apginklavimo planui suteikė „neutralesnį“, mažiau „agresyvų“ pavadinimą.
Nusileidęs Italijos ir Ispanijos lyderių spaudimui Briuselis pervadino neseniai paskelbtą ambicingą planą „Apginkluoti Europą“ į neutralesnį „Pasirengimas 2030“.
Dėl netinkamo plano pavadinimo, kuris esą gali suerzinti rinkėjus, pastarosiomis dienomis skundėsi Italijos premjerė Giorgia Meloni ir Ispanijos ministras pirmininkas Pedras Sanchezas.
Europos Komisija patvirtino, kad pamažu atsisakys termino „Apginkluoti Europą“, kuriuo iki šiol buvo vadinama kelių milijardų vertės iniciatyva apginkluoti Europą po to, kai Italijos ir Ispanijos vadovai pareiškė, kad pavadinimas yra pernelyg „agresyvus“, kaitinantis aistras ir galintis atstumti piliečius.
Nuo šiol Europos Sąjungos (ES) planas „Apginkluoti Europą“ (angl. „Rearm Europe“) padidinti gynybos pajėgumus ir ginklų gamybą visoje bendrijoje vadinsis „Pasirengimas 2030“ (angl. „Readiness 2030“). Tai nuoroda į datą, iki kurios, kaip teigia ne vienos šalies žvalgyba, Rusija gali pasiekti reikiamus pajėgumus, kad pradėtų puolimą prieš ES ar NATO valstybę narę.
Speciali programa, skirta surinkti ir paskirstyti 150 mlrd. eurų paskolų mažomis palūkanomis pažangiems ginklams ir šaudmenims įsigyti vadinsis „SAFE“ (liet. saugus, patikimas, nepavojingas). Be to, Europos Komisija pasiūlė sušvelninti fiskalines taisykles telkiant iki 650 mlrd. eurų fondą, kuris iš viso sieks 800 mlrd. eurų.
„Atsižvelgiame į tai, kad pats pavadinimas kai kuriose valstybėse narėse gali sukelti tam tikrą jautrumą, todėl, žinoma, į tai įsiklausome. Jei dėl to bus sunkiau perduoti žinią visiems ES piliečiams apie būtinybę imtis šių priemonių, esame pasirengę ne tik klausytis, bet ir komunikuoti“, – sakė vyriausioji EK atstovė Paula Pinho.
Komisijos atstovė paaiškino, kad naujasis pavadinimas „Pasirengimas 2030“ turėtų būti vertinamas „platesniame kontekste“, o plano tikslai lieka nepakitę.
Kovo 4 d. EK pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė 800 mlrd. eurų vertės projektą ir kalbėdama apie jį vartotojo vienintelį terminą – „Apginkluoti Europą“. „Esame persiginklavimo eroje. Ir Europa yra pasirengusi masiškai padidinti savo išlaidas gynybai“, – sakė Komisijos pirmininkė.
Tačiau praėjusią savaitę Komisijai pristatant planą pagrindžiančius teisinius tekstus, terminas pakeistas į „Europos apginklavimo planas / Pasirengimas 2030“.
Italijos premjerė postfašistinės partijos „Italijos broliai“ lyderė G. Meloni atvirai kritikavo Briuselio sugalvotą terminologiją. „Manau, kad plano pavadinimas „Apginkluoti Europą“ klaidina piliečius, nes esame pašaukti stiprinti savo gynybinius pajėgumus, tačiau šiandien tai nereiškia nereikšmingo ginkluotės pirkimo“, – Senate sakė R. Meloni.
Italijos premjerės nuomone, dėmesys turėtų būti į platesnį kontekstą ir aprėpti „veiklumą, pagrindines paslaugas, energetikos infrastruktūrą, tiekimo grandines: visa tai pasiekiama ne tik ginklais“. „Be šio požiūrio nėra gynybos“, – sakė G. Meloni.
Italės kolega ispanas socialistas Pedras Sanchezas taip pat nepaliko jokių abejonių dėl savo nepasitenkinimo „agresyviais ir klaidinančiais“ terminais. Kaip ir G. Meloni, ispanas siekė „platesnio“ apibrėžimo, apimančio tokias sritis kaip kibernetinis saugumas, kova su terorizmu, kvantinė kompiuterija, dirbtinis intelektas ir palydoviniai ryšiai.
„Man nepatinka terminas „perginklavimas“. Manau, tai nepilnas požiūris į gynybą, kurią sudaro daug platesnis skėtis, apimantis taip pat ir saugumą“, – sakė P. Sanchezas. Ispanijos lyderis pridūrė, kad grėsmės, su kuriomis susiduria Pietų Europa, yra „šiek tiek kitokios“ nei Rytuose.
„Manau, reikia šviesti žmones. Kai kalbame apie saugumą ir gynybą, iš esmės kalbame apie technologijas, dažnai dvejopo naudojimo prekes, nes bepiločiai orlaiviai, kuriuos galima panaudoti konflikto atveju, kaip tai vyksta Rytų Ukrainoje, gali būti naudojami ir gesinant miškų gaisrus“, – sakė P. Sanchezas.
EK pirmininkė nepaprastai nuolankiai priėmė šią kritiką ir užsiminė apie neišvengiamą „prekės ženklo“ keitimą visiškai atsisakant „Apginkluoti Europą“ pavadinimo. Anot jos, tai daug platesnė sritis, apimanti elektroninį karą, kibernetinį saugumą ir telekomunikacijas. Todėl planas nuo šiol vadinsis „Pasirengimas 2030 m.“.
Italijos ir Ispanijos lyderių išsakyti skundai daugelį Europoje privertė kilstelėti antakius, turint omenyje, kad šios dvi šalys yra tarp NATO atsilikėlių, neskiriančių gynybai 2 proc. BVP.
