Ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas priims Europos lyderius, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį, atvykstančius į viršūnių susitikimą, kurio tikslas – sustiprinti Ukrainos saugumą prieš bet kokias galimas paliaubas su Rusija.
Per susitikimą bus siekiama išsiaiškinti, kokias saugumo garantijas Europa gali pasiūlyti Ukrainai, kai bus susitarta dėl paliaubų, įskaitant galimą vadinamosios norinčiųjų koalicijos karinių pajėgų dislokavimą.
Paryžiaus viršūnių susitikime turi dalyvauti 27 valstybių ir vyriausybių vadovai. Popiet E. Macronas surengs spaudos konferenciją, kurioje apibendrins diskusijas.
Svarbiai NATO narei Turkijai, kuri šiuo metu atidžiai stebima dėl ten vykstančių protestų, atstovaus viceprezidentas Cevdetas Yilmazas.
Trečiadienį prieš derybas Paryžiuje kalbėdamas kartu su V. Zelenskiu E. Macronas pareiškė, kad dabar yra lemiamas etapas siekiant užbaigti Rusijos pradėtą agresijos karą prieš Ukrainą, kai Donaldo Trumpo vadovaujamos Jungtinės Valstijos kalbasi su Maskva dėl galimo susitarimo.
E. Macronas taip pat paskelbė apie naują Prancūzijos dviejų milijardų eurų karinės pagalbos paketą Ukrainai ir Paryžiaus pasirengimą greitai išsiųsti techninę įrangą iš savo atsargų.
Jis pareiškė, kad Rusija privalo sutikti su Ukrainos pasiūlytomis 30 dienų paliaubomis „be išankstinių sąlygų“, kaltino Maskvą, kad ši vis dar „trokšta karo“, ir gyrė Kyjivą, kad „prisiėmė riziką siekti taikos“. E. Macronas taip pat kaltino Rusiją, kad ši kelia „naujas sąlygas“ ir neatsako į paliaubų pasiūlymą.
„Ukraina aiškiai pareiškė Jungtinėms Valstijoms savo sutikimą su visiškomis ir besąlygiškomis 30 dienų paliaubomis, nors ir yra agresijos auka, – sakė E. Macronas. – To paties įsipareigojimo tikimės ir iš Rusijos“.
Ketvirtadienio susitikimas rengiamas prieš tai Baltiesiems rūmams pareiškus, kad per atskiras derybas su JAV pareigūnais Saudo Arabijoje Rusija ir Ukraina susitarė dėl galimų paliaubų Juodojoje jūroje apmatų. Kyjivas, kaip ir Maskva, tai patvirtino, tačiau Rusija iškėlė sąlygas, įskaitant reikalavimą sušvelninti JAV sankcijas, turinčias įtakos jos žemės ūkio sektoriui.
Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad šios sąlygos bus įvertintos, ir perspėjo, kad taikos susitarimas „nebus paprastas“. „Tai užtruks, bet bent jau einame tuo keliu ir kalbame apie šiuos dalykus“, – sakė M. Rubio.
Kol kas nenustatytas joks galimos taikos sutarties terminas.
V. Zelenskis sakė, kad tikisi „stiprių sprendimų“ iš ketvirtadienio susitikimo, kuriame turi dalyvauti ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas bei Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris. „Dabar tikrai ne laikas mažinti spaudimą Rusijai ar susilpninti mūsų vienybę dėl taikos“, – sakė jis.
Jei susitarimas dėl taikos būtų pasiektas, vienas iš pagrindinių elementų galėtų būti Europos pajėgų siuntimas siekiant užtikrinti, kad Rusija daugiau neužpuls Ukrainos.
V. Zelenskis sakė, kad dar per anksti diskutuoti apie konkrečius būsimų Europos pajėgų vaidmenis Ukrainoje, jo padėjėjui Ihoriui Žovkvai Paryžiuje pareiškus, kad Kyjivui reikia tvirto Europos buvimo, o ne tik taikdarių. Ukrainos vadovas sakė, kad dabar kyla klausimas, „kas bus pasirengęs“ dalyvauti tokiose misijose. „Dar per anksti pasakyti“, – pridūrė V. Zelenskis, turėdamas omenyje tokių pajėgų galimą vaidmenį.
E. Macronas pabrėžė, kad Europos pajėgos Ukrainoje nekariaus, jos galės būti „korta ukrainiečių rankose“, neleisianti rusams surengti dar vieno puolimo, ir jų nebus fronto linijoje.
