Laivybos įmonėms gali tekti susimokėti mokestį už naudojimąsi Baltijos jūra, kuri yra laikoma vienu judriausių laivybos maršrutų pasaulyje, kad būtų galima padengti dideles povandeninių kabelių apsaugos išlaidas, trečiadienį pareiškė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
NATO praėjusią savaitę pranešė, kad Baltijos jūroje dislokuos fregatas, patrulinius orlaivius ir bepilotes skraidykles, – atitinkama žinia pasirodė po daugybės incidentų, per kuriuos laivai savo inkarais pažeidė elektros ir ryšių kabelius. Įtariama, kad tai buvo sabotažo aktai.
Be patruliavimo, kaip pažymėjo H. Pevkuras, šalys dar svarsto galimybę apsaugoti kabelius ir kitokiomis priemonėmis, įskaitant jutiklių, skirtų aptikti jūros dugnu tempiamus inkarus, įrengimą arba gaubtų ar sienų pastatymą aplink kabelius. Tačiau visa tai kainuos, o jei už tai mokės šalys ar kabelių operatoriai, gali būti, kad sąskaitas galiausiai turės padengti vartotojai, kurių pinigines paplonintų didesni mokesčiai arba didesnės komunalinių paslaugų išlaidos.
Pasak H. Pevkuro, kitas variantas yra įvesti mokestį laivams, kurie plaukia per Baltijos jūrą, besiribojančią su aštuoniomis NATO šalimis ir Rusija. „Tarkime, oro uoste taikomas nusileidimo mokestis, oro uosto mokestis ir visa tai yra įtraukta į bilieto kainą“, – duodamas interviu „Reuters“ Tokijuje sakė Estijos gynybos ministras.
„Tad netrukus galbūt išvysime, kad plaukiant per Danijos sąsiaurius įmonės turės susimokėti, nes tai iš esmės yra draudimo mokestis už kabelių pažeidimą“, – tvirtino H. Pevkuras. Jis pridūrė, kad yra įvairių variantų, o šalys turės rasti bendrą sprendimą.
Remiantis Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio Tarptautinio kabelių apsaugos komiteto duomenimis, visame pasaulyje kasmet apgadinama apie 150 povandeninių kabelių. Telekomunikacijų kabeliai, elektros linijos ir dujotiekiai seklioje Baltijos jūroje laikomi ypač pažeidžiamais, nes ten vyksta labai intensyvus eismas.
Švedijos tarnybos pirmadienį sulaikė su Maltos vėliava plaukiojantį laivą dėl žalos, padarytos kabeliui tarp Latvijos ir Švedijos. Tai vienas iš keturių panašių incidentų per kiek daugiau nei metus, kurie taip pat paveikė elektros ir telekomunikacijų linijas tarp Estijos ir Suomijos.
H. Pevkuras sakė, kad nors oficialūs tyrimai tęsiasi, incidentų serija liudija koordinuotus laivų, priklausančių Rusijos vadinamajam „šešėliniam laivynui“, veiksmus. „Kai pamatome, kad visi šie laivai yra Rusijos šešėlinio laivyno dalis, nors ant jų uodegų plevėsuoja skirtingos vėliavos (...) mes, žinoma, turime sujungti dėlionės detales“, – pažymėjo jis.
Maskva kaltina Vakarų valstybes, kad šios „be įrodymų“ kalba apie jos vaidmenį minimuose incidentuose.
