Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį atmetė buvusio Sakartvelo prezidento Michailo Saakašvilio skundus dėl apkaltinamųjų nuosprendžių baudžiamosiose bylose ir pripažino, kad teismo procesai jo gimtojoje šalyje buvo teisingi.
2018 metais M. Saakašvilis buvo nuteistas už tai, kad 2005-aisiais įsakė riaušių policijai žiauriai sumušti vieną Sakartvelo parlamentarą ir nepagrįstai suteikė malonę grupei Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų už 2006-aisiais įvykdytą jaunuolio Sandro Girgvlianio nužudymą.
Jis teigė, kad jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą buvo pažeista, Sakartvelo teismams neturėjus priimti buvusio ministro ir buvusio parlamento pirmininko, kurie vėliau tapo jo politiniais oponentais, inkriminuojančių įrodymų.
M. Saakašvilis taip pat skundėsi, kad antrosios bylos teisėjas dalyvavo nagrinėjant S. Girgvlianio nužudymo bylą ir negalėjo būti nešališkas, vertindamas jo suteiktą malonę nuteistiesiems.
Anot jo, abi bylos buvo pagrįstos politiniu jo persekiojimu, o ne teisingumo vykdymu.
Strasbūre įsikūrusio EŽTT, kuris nagrinėja bylas dėl galimų Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimų ir yra atskiras nuo Europos Sąjungos, teisėjai atmetė M. Saakašvilio argumentus.
Teismas padarė išvadą, kad Sakartvelo teismai teisingai įvertino buvusio ministro ir parlamento pirmininko parodymų, kurie nebuvo vieninteliai įrodymai prieš jį, patikimumą.
Tuo metu teisėjas, dėl kurio skundėsi M. Saakašvilis, atliko tik techninį vaidmenį S. Girgvlianio nužudymo byloje, nurodė teismas.
EŽTT teigė, kad M. Saakašvilis, sutikdamas suteikti malonę nuteistiesiems mainais į tai, kad jie nutylės bylos aspektus, kurie būtų pakenkę jo politinei karjerai, „pagrįstai galėjo numatyti, kad jo elgesys užtrauks baudžiamąją atsakomybę“.
„Ponas Saakašvilis, vadovaujantis politikas, turintis plačią teisinę patirtį, turėjo vadovautis sveiku protu ir tikėtis, kad jo sprendimas susitarti su žmonėmis, kurie įvykdė žmogžudystę arba rengė sąmokslą jai nuslėpti, turės rimtų pasekmių“, – sakė teisėjai.
Galiausiai Europos teismas nustatė, kad baudžiamasis persekiojimas nebuvo politiškai motyvuotas.
„Pareigūnai nuoširdžiai siekė patraukti M. Saakašvilį baudžiamojon atsakomybėn už jo nusižengimus“, – sakė jie.
„Net ir aukščiausio rango valstybės pareigūnas iš principo nebuvo apsaugotas nuo baudžiamojo persekiojimo“, – pridūrė teismas.
Teisingumo ministras Ratis Bregadzė sakė, kad „Strasbūro teismo sprendimas įrodo, jog M. Saakašvilio baudžiamasis persekiojimas visiškai atitinka Europos standartus“.
Dabar M. Saakašvilis turi per tris mėnesius nuspręsti, ar pateikti apeliacinį skundą EŽTT Didžiajai kolegijai. Jei jis to nepadarys, ketvirtadienio sprendimas taps galutinis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
