Karinių ekspertų parengtas pasiūlymas dėl „Sky Shield“ („Dangaus skydas“) Ukrainai būtų valdomas atskirai nuo NATO ir pagal jį būtų dislokuota 120 naikintuvų, rašo „The Guardian“. Vienas šio plano iniciatorių – buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Pasak leidinio, Europos oro pajėgos, kurias sudarytų 120 naikintuvų, galėtų būti dislokuotos siekiant apsaugoti dangų nuo Rusijos atakų prieš Kyjivą ir Vakarų Ukrainą, nebūtinai išprovokuojant platesnio masto konfliktą su Maskva, teigiama karinių ekspertų parengtame plane.
Jo šalininkai teigia, kad „Sky Shield“ būtų Europos vadovaujama oro erdvės apsaugos zona, veikianti atskirai nuo NATO ir skirta sustabdyti Rusijos sparnuotųjų raketų ir dronų atakoms prieš miestus ir infrastruktūrą, galinti veikti kaip Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio šią savaitę pasiūlytų „paliaubų danguje“ dalis. Ji apimtų tris veikiančias Ukrainos atomines elektrines ir Odesos bei Lvivo miestus, bet ne fronto liniją ar šalies rytus, ir, kaip teigiama neseniai paskelbtame dokumente, ji galėtų „pasiekti didesnį karinį, politinį ir socialinį bei ekonominį poveikį nei 10 tūkst. Europos sausumos pajėgų“.
Kaip rašo „The Guardian“, tarp plano iniciatorių yra buvęs JAV oro pajėgų generolas ir NATO vyriausiasis vadas Europoje Philipas Breedlove’as, buvęs Didžiosios Britanijos armijos generolas ir NATO vyriausiojo vado pavaduotojas seras Richardas Shirreffas, taip pat buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwaśniewskis bei buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Pastarasis teigė: „Sky Shield“ įgyvendinimas būtų svarbus Europos stiprinimo elementas, veiksmingai ir efektyviai užtikrinantis Ukrainos saugumą.
„The Guardian“ pabrėžia, kad, nors pasiūlymo variantai buvo svarstomi be pažangos nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, nauja plano versija šią savaitę įgavo naują pagreitį po penktadienį įvykusio aštraus V. Zelenskio susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Nuo to laiko JAV sustabdė karinę pagalbą ir apribojo dalijimąsi žvalgybos informacija su Kyjivu, todėl Europa greitai suprato, kad žemynas turės imtis iniciatyvos remti Ukrainą, kol karas tęsiasi, ir suteikti šaliai saugumo garantijas kaip bet kokio taikos susitarimo dalį.
„Sky Shield“ parengė buvę Karališkųjų oro pajėgų planuotojai, dirbantys kartu su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, ir jis buvo pristatytas Europos gynybos ministerijoms. Tačiau Europos vadovai nerodė tikro noro sankcionuoti patruliavimą Ukrainos danguje, kol vyksta karas. Vis dėlto, kaip rašo leidinys, su tuo susiję asmenys mano, kad pastarosios savaitės įvykių tempas reiškia, jog idėjos dėl kai kurių Ukrainos oro erdvės dalių apsaugos dabar gali būti iš naujo išgirstos, nors šis planas taip pat padeda pabrėžti, kokia svarbi ir veiksminga būtų oro erdvės apsauga, užtikrinant saugumo garantijas Kyjivui paliaubų atveju.
Vakarų politiniuose sluoksniuose susirūpinimą kelia tai, jog dėl šio plano kyla pavojus, kad NATO valstybių narių naikintuvai gali tiesiogiai susidurti su Rusija, o tai gali lemti pavojingą karo veiksmų eskalavimą, jei būtų užpultas ar numuštas kurios nors pusės naikintuvas.
Tačiau schemos rėmėjai teigia, kad „rizika „Sky Shield“ pilotams yra maža“, nes Maskva nuo 2022 m. pradžios nedrįso skraidinti savo kovinių naikintuvų už esamos fronto linijos. Pasak schemos kūrėjų, de facto atstumas nuo Rusijos orlaivių būtų „daugiau nei 200 km“.
Rusija reguliariai atakuoja Ukrainą raketomis ir didelio nuotolio dronais, todėl manoma, kad naikintuvų patruliavimas galėtų padėti Kyjivui juos eliminuoti. Jų naikinimas yra našta Ukrainos turimai priešlėktuvinei gynybai, kurios dalis, visų pirma „Patriot“ perėmėjai, yra gaminami JAV ir kurių tiekimui taikomas Baltųjų rūmų draudimas.
Trečiadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad Rusija paleido 181 bepilotį orlaivį ir keturias raketas. Nors dauguma dronų buvo numušti, pietiniame Odesos mieste žuvo vienas žmogus, o regione buvo taikytasi į infrastruktūrą, pranešė vietos valdžios institucijos.
