Sulaukęs 88 metų, sausio 5 d. mirė buvęs Graikijos ministras pirmininkas ir šalies įstojimo į Europos Sąjungos (ES) ekonominę ir pinigų sąjungą iniciatorius Kostas Simitis. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Kathimerini“.
Kaip patikslina naujienų agentūra, sausio 5-osios rytą jis be sąmonės buvo išvežtas iš užmiesčio namo į ligoninę Korinto mieste. Gydytojai politiko mirtį užfiksavo po nesėkmingų bandymų gaivinti.
Graikija paskelbė keturių dienų nacionalinį gedulą.
K. Simitis gimė 1936 m. birželio 23 d. Pirėjuje. Kaip rašo „Bloomberg“, jo tėvas Georgiosas buvo kairiojo sparno pasipriešinimo „vyriausybės“ narys vokiečių okupacijos metais, jo motina Fani buvo aktyvi feministė, o vyresnysis brolis Spyrosas buvo garsus teisės mokslininkas Vokietijoje, besispecializuojantis duomenų apsaugos srityje.
K. Simitis baigė Marburgo universitetą Vokietijoje ir Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklą, dėstė teisę Atėnų universitete.
1974 m. jis tapo vienu iš „Panheleninio socialistinio judėjimo“ (PASOK) partijos įkūrėjų, vėliau ėjo žemės ūkio ministro (1981–1985), krašto ūkio ministro (1985–1987) ir pramonės ir prekybos ministro (1993–1995) pareigas.
Nuo 1996 m. sausio 18 d. iki 2004 m. kovo 10 d. jis ėjo Graikijos ministro pirmininko pareigas. Per tą laiką jis pasiekė, kad šalis įstotų į ES ekonominę ir pinigų sąjungą, Kipras įtrauktas į ES sudėtį ir gauta teisė rengti olimpines žaidynes Atėnuose (2004 m.).
Likus penkiems mėnesiams iki olimpiados, jis dėl vidinių prieštaravimų, susijusių su pensijų reforma atsistatydino iš PASOK pirmininko pareigų ir atsisakė dalyvauti rinkimuose, kad nepralaimėtų konservatoriams.
Kaip teigia „Bloomberg“, K. Simitis paliko Graikijos parlamentą 2009 m., prieš tai buvo perspėjęs, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) taikys Graikijai ekonomines priemones dėl prasto finansų valdymo. Po metų Graikijos vyriausybė Europos Centrinio Banko, Europos Komisijos ir TVF prašymu priėmė taupymo programą ir buvo priversta imtis nepopuliarių priemonių mažinti išlaidas ir didinti biudžeto pajamas. 2010 m. pabaigoje šalies BVP sumažėjo 5,4 proc.
Tuo pačiu laikotarpiu K. Simičio vyriausybė atsidūrė politinio skandalo, susijusio su Vokietijos bendrovės „Siemens“ valdininkų papirkinėjimu, centre. Pastaroji siekė laisvai gauti vyriausybės sutartis dėl telefono tinklo konvertavimo į skaitmeninį formatą, kariuomenės ryšių sistemų kūrimo ir olimpiados stebėjimo.
Tyrimo metu nustatyta, kad bendra kyšių suma siekė 100 mln. eurų. Specialioji Graikijos parlamento komisija, tirianti šį skandalą, nustatė, kad biudžetui buvo padaryta 2 mlrd. eurų žala. Teismas pripažino kaltais 22 iš 54 kaltinamųjų, susijusių su nelegalių pajamų ir pinigų plovimo legalizavimu.
„Siemens“ pažadėjo Graikijai sumokėti 170 mln. eurų, kad užgesintų skandalą, 90 mln. eurų „skatinti priemones prieš korupciją ir pagerinti valdymą“, nurašyti 80 mln. eurų skolų, susijusių su sutartimis ir per metus investuoti į šalį 100 mln. eurų.
K. Simitis paliko žmoną Daphne, su kuria jis gyveno 60 metų, ir dvi dukras.
