Buvęs Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris perspėjo, kad Ukrainos prisijungimas prie NATO negali būti vertinamas kaip tam tikra saugumo garantijų forma. Jis taip pat teigė, kad Ukrainai turėtų būti suteikta ribota narystė Europos Sąjungoje (ES).
J. C. Junckeris perspėjo, kad Ukrainos narystė NATO verstų aktyvuoti kolektyvinę gynybą įtvirtinantį sutarties 5-ąjį straipsnį, o tai gali sukelti tiesioginę Aljanso ir Rusijos konfrontaciją. „Kol Ukraina yra puolama ir kariauja, ji negali tapti NATO nare“, – „The Europe Conversation“ sakė J. C. Junckeris.
EK pirmininko pareigas 2014–2019 m. ėjęs J. C. Junkeris aptarė JAV prezidento Donaldo Trumpo neblėstantį susižavėjimą Rusija ir prezidentu Vladimiru Putinu bei prisipažino, kad jo nenustebino JAV pozicija, kuri yra palankesnė Kremliui, o ne tradiciniams sąjungininkams Europoje.
„Praeityje esu daug kartų susitikęs su prezidentu D. Trumpu ir žinau, kad jis turi draugiškų jausmų Rusijai ir prezidentui V. Putinui. Pavyzdžiui, per G 7 susitikimus D. Trumpas pasisakė už Rusijos narystę, siūlydamas transformuoti G 7 į G 8“, – sakė J. C. Junckeris.
Buvęs EK pirmininkas taip pat kritikavo D. Trumpo pasisakymus apie karą Ukrainoje, ypač kartojamus teiginius, kad Rusijos invazijos pagrindinė priežastis buvo pažadas priimti Ukrainą į NATO. Praėjusią savaitę D. Trumpas pakartojo savo poziciją, kad Ukraina neturėtų prisijungti prie galingiausio istorijoje karinio Aljanso. „NATO, galite tai pamiršti – tikriausiai dėl to viskas prasidėjo“, – sakė jis, turėdamas omenyje galimą Ukrainos narystę kaip saugumo garantiją.
J. C. Junckeris paneigė D. Trumpo teiginį ir pareiškė, kad Rusijai niekada nebuvo pažadėta, kad NATO nesiplės į Rytus. Vis dėlto, nors pripažino, kad Vakarai padarė klaidų santykiuose su Rusija, jis tvirtai pareiškė, kad tai nepateisina agresijos prieš suverenią valstybę.
„Ne, nemanau, kad taip yra. Pirma, mes niekada nežadėjome Rusijai, kad susilaikysime nuo NATO plėtros į Rytų ir Vidurio Europą, – sakė J. C. Junckeris. – Toks pažadas niekada nebuvo suteiktas nei žodžiu, nei raštu. Jis niekur neužrašytas, jokiame susitarime. Antra, nors Vakarai padarė tam tikrų klaidų santykiuose su Rusija, niekada nebuvo pagrįstos priežasties griebtis karo. Lengva pradėti karą; neįtikėtinai sunku jį sustabdyti.“
J. C. Junckeris taip pat pabrėžė, kad jei Vakarai leisis į svarstymus, ką jie galėjo padaryti kitaip, V. Putinas ir Rusijos visuomenė tai gali interpretuoti kaip Rusijos veiksmų Ukrainoje pateisinimą.
„Nemanau, kad Ukraina gali pasirašyti taikos susitarimą be saugumo garantijų. Jiems labai reikia tokių garantijų ir be Ukrainos pritarimo nebus jokio susitarimo“, – sakė J. C. Junckeris.
Jis pridūrė, kad nors kažkada jis palaikė gerus santykius su V. Putinu, nenumatė plataus masto invazijos į Ukrainą.
„Praradau pasitikėjimą V. Putinu ir Rusija, nepaisydamas to, kad palaikiau su juo draugiškus santykius, buvau labai nustebęs, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Niekada netikėjau, kad taip gali įvykti. Tačiau mums reikia, nesakyčiau, „normalių“ santykių, o tam tikros formos santykių su Rusija. Rusija yra Europos dalis, ir mes negalime pakeisti geografijos. Rusija liks ten, kur yra“, – pripažino J. C. Junckeris.
ES kandidatės statusas Ukrainai buvo suteiktas 2022 m. birželį, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, kuri šiuo metu vyksta jau ketvirtus metus. Ukraina tikisi tapti ES nare iki 2030 m. Tačiau J. Junckeris mano, kad Ukraina dar nėra pasirengusi visateisi narystei ES. Pasak jo, Ukrainai galėtų būti suteikta ribota narystė ES, kuri leistų patekti į bendrąją rinką be teisės balsuoti.
„Europos Sąjunga turi būti atsargi, priimdama naujas nares. Ukraina nepasirengusi narystei. Jos ekonomika dar nepasirengusi visapusiškai dalyvauti Europos vidaus rinkoje. Ukrainos valstybinė struktūra dar neatspindi pagrindinių Europos vertybių. Ukrainoje vis dar klesti korupcija“, – sakė J. C. Junckeris.
