Jeigu į Ukrainą sugrįš taika, milijonai ukrainiečių pabėgėlių, kurie, gelbėdamiesi nuo apšaudymų, pabėgo į Europos Sąjungos šalis prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, bus priversti grįžti namo.
Pasak „Laisvės radijo“, ne visi jie to norėtų po trejų metų gyvenimo ne savo šalyje. Vieni to negali padaryti, nes buvo sugriauti namai, kiti – dėl to, kad sugebėjo prisitaikyti naujoje šalyje, kuri tapo jų laikinais namais.
ES statistikos tarnybos duomenimis, šių metų sausio pabaigoje pagal Laikinosios apsaugos įstatymą Europos Sąjungoje (ES) buvo 4 285 610 Ukrainos pabėgėlių.
Čekijoje kalbame apie 3,6 proc. gyventojų – tai didžiausias rodiklis tarp ES šalių. Skaičiais kalbame apie beveik 400 tūkst. Remiantis neseniai atlikta apklausa, mažiau nei ketvirtadalis šių asmenų planuoja grįžti į Ukrainą pasibaigus jų laikinoms pabėgėlių vizoms.
Anna Naduda yra viena iš tų, kurie tikisi likti Čekijoje. Menininkė ir mokytoja neteko savo jauniausio sūnaus per tragišką avariją prieš 2022 m. Rusijos invaziją. „Labai bijau netekti dar vieno vaiko, netekti sūnaus“, – sako ji.
A. Naduda šiltai kalba apie Čekijos sostinę, kurioje rado prieglobstį: „Praha mane ir mano sūnų priėmė su meile“, – sako menininkė, kurdama skulptūrą ramiame Čekijos sostinės priemiestyje. Jos 11-metis sūnus išmoko čekų kalbą ir lanko mokyklą, kurioje turi draugų ir pomėgių. „Noriu, kad mano vaikas augtų stabilioje ir teigiamoje aplinkoje“, – sako A. Naduda.
A. Nadudos viza buvo išduota pagal ES Laikinosios apsaugos direktyvą, dėl visos Europos statuso, dėl kurio susitarta 2022 m. Šiuo metu jis galioja iki 2026 m. kovo. Kas bus po šios datos, „bus susitarta, atsižvelgiant į karo pabaigą“, sako Čekijos vidaus reikalų ministerijos atstovė Hana Mala. Pasak jos, tikėtina, kad bus pereinamasis laikotarpis, per kurį pabėgėliai turės laiko apsispręsti dėl savo ateities – arba gauti kitą leidimą gyventi, arba grįžti namo.
Naujos vizos pabėgėliams
Daugelis pabėgėlių Čekijoje, turintys laikinas pabėgėlių vizas, susidurs su didelėmis kliūtimis, norėdami likti šalyje, jei bus pasiektas taikos susitarimas.
Nuo balandžio 1 d. Ukrainos pabėgėliai galės kreiptis dėl specialios gyvenamosios vietos vizos, kuri leis jiems pasilikti Čekijoje pasibaigus karui ir atvers kelią gauti nuolatinės gyvenamosios vietos dokumentus. Viena iš sąlygų – 440 tūkst. kronų metinės pajamos (esant dabartiniam kursui tai yra daugiau nei 19 tūkst. JAV dolerių). Ši riba didėja 110 tūkst. kronų kiekvienam išlaikytiniui šeimoje.
„Man reikia uždirbti daugiau, – juokdamasi sako A. Naduda. – Toks mano šių metų tikslas.“
Čekijos vidaus reikalų ministras Vitas Rakušanas pasiūlė, kad pabėgėliams būtų numatytos kitos galimybės, jei jie norėtų likti šalyje. „Jiems galios tos pačios taisyklės kaip ir kitiems užsienio piliečiams“, – sakė jis.
Ukrainos pabėgėliai turės galimybę gauti studento ar verslininko vizą, jei dabartinės jų pajamos neatitiks vyriausybės nustatyto lygio ilgalaikiam leidimui gyventi Čekijoje gauti. V. Rakušano teigimu, apklausų duomenimis, pasibaigus karui Čekijoje gali likti apie 200 tūkst. „Mes tikrai galime susidoroti su šia situacija“, – pridūrė jis.
Tačiau „Laisvės radijo“ kalbinti imigracijos teisininkai teigia, kad Ukrainos pabėgėlių galimybės likti Čekijoje bus ribotos.
Čekijos organizacijos „Help for Refugees“ teisės skyriaus vadovė Hana Frankova sakė, kad, atsižvelgiant į dabartinius minimalių pajamų reikalavimus, tik apie 10 proc. ukrainiečių pabėgėlių turės teisę gauti specialų leidimą gyventi Čekijoje. Jei ateis taika ir baigsis parama vizoms gauti, kai kurie galės „teoriškai prašyti prieglobsčio“. H. Frankova priduria, kad „tai bus prasminga tik tuo atveju, jei kas nors turės priežasčių prašyti prieglobsčio“.
„Check Visa Lawyer“ vizų ekspertė Svatava Pospiskova sakė, kad jei bus paskelbtos paliaubos ir nepratęstos laikinosios vizos, Ukrainos pabėgėliai turės „galimybę likti [Čekijoje] iki 90 dienų pagal bevizį režimą, bet ne tam, kad užsidirbtų pinigų“. Ji pridūrė, kad prašytojai dokumentus leidimui gyventi turės pateikti Čekijos ambasadoje Ukrainoje.
Fotografė ir buvusi teisininkė Julija Dobrynina išvyko iš Kijevo 2022 m., prasidėjus karui. Dabar ji dirba nevyriausybinėje Prahos organizacijoje, kuri padeda kitiems pabėgėliams integruotis į Čekijos visuomenę. Jos nuomone, moterys, turinčios vyriškos lyties vaikų, greičiausiai dės visas pastangas, kad liktų gyventi už Ukrainos ribų, nes baiminasi galimo šaukimo į kariuomenę, jei Rusijos agresija tęsis. „Mes šį karą kariavome ne tik trejus metus, tai yra trijų šimtų metų karas, jie visada grįžta, visada nori mus nužudyti“, – sako ji.
J. Dobrynina taip pat ketina likti Čekijoje net ir po galimos karo pabaigos. „Neturiu kur grįžti“, – sako ji ir priduria, kad jos gimtąjį miestą Melitopolį okupuoja Rusija. J. Dobrynina nėra tikra, kad jos pajamos atitiks specialios vizos gavimo ribą.
Pabėgėliai Lenkijoje ir Vokietijoje
Ukrainos pabėgėliai kitose Europos šalyse taip pat susiduria su netikrumu, kiek laiko jie gali likti užsienyje. Absoliučiais skaičiais daugiausia pabėgėlių yra Vokietijoje ir Lenkijoje – atitinkamai 1,17 mln. ir 993 tūkst. Abi šalys imasi veiksmų, kad sumažintų pabėgėliams teikiamos socialinės paramos lygį. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas padarė tokį pareiškimą sausio pradžioje, o tikėtinas būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pernai padarė panašius pareiškimus. Politinių ginčų Čekijoje sukėlė ir pabėgėliams skiriamų pašalpų dydis.
„Iš pradžių daug žmonių norėjo padėti, suprato Ukrainą, – sako Angelika Gumz, kavinės Berlyne savininkė. – Laikui bėgant požiūris pasikeitė.“
Remiantis oficialia statistika, nuo 2022 m. pabėgėliai Čekijos ekonomikai padarė mažai žalos, o pastaruoju metu tendencija keičiasi. Pastebima Čekijoje dirbančių Ukrainos piliečių į biudžetą mokamų mokesčių įmokų viršijimo – lyginant su bendra išmokų suma tiems, kurie negalėjo susirasti darbo, tendencija.
Nuo 2022 m. vasario mėn. pabėgėliams buvo sumokėta apie 62 mlrd. kronų (2,7 mlrd. dolerių), o jų mokesčiai ir kitos įmokos siekė 55 mlrd. kronų. 2024 m. Ukrainos pabėgėliai sumokėjo 5,7 mlrd. kronų daugiau, nei gavo iš Čekijos valstybės.
