Lietuviai – jau nebe krepšinio tauta: futbolo populiarumas išaugęs tarp vaikų ir jaunimo

Lietuvos futbolas pastaruoju metu išgyvena permainų laikotarpį – keičiasi vaikų ir jaunimo ugdymo kryptys, futbolo populiarumas auga, o įvairios futbolo akademijos vis labiau prisideda prie šalies sporto plėtros. Pokalbiuose su Justinu Baužiu, „Žalgirio“ akademijos techniniu direktoriumi, ir Mažena Stankevič, Baltijos futbolo akademijos (BFA) vadove, išryškėja svarbiausios šiuolaikinės tendencijos, problemos ir laimėjimai, kurie formuoja futbolo ugdymo kultūrą Lietuvoje.

Futbolo populiarumas auga nepaisant iššūkių

Kalbant su J. Baužiu, aiškiai jaučiamas pasididžiavimas dėl stabilaus futbolo populiarumo tarp jaunimo. Nors Lietuva tradiciškai laikoma krepšinio šalimi, futbolo akademijos nuolat pritraukia daugybę jaunų žaidėjų. „Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 30 tūkst. vaikų, kurie yra įsitraukę į futbolo veiklą, ir jų skaičius stabiliai laikosi“, – teigė J. Baužys. Jis pridūrė, kad tai reiškia, jog futbolas pagal vaikų skaičių jau lenkia kitas sporto šakas, įskaitant ir krepšinį.

Nors Lietuvos futbolo rinktinės rezultatai tarptautinėje arenoje nėra tokie ryškūs, tai nesumažina jaunų futbolininkų entuziazmo. J. Baužys pabrėžė, kad nors Lietuva neturi aukščiausio lygio žaidėjų, jauni talentai vis pastebimesni užsienio akademijose. Pavyzdžiui, Gvidas Gineitis, žaidžiantis „Torino“ komandoje, yra vienas iš tų jaunų futbolininkų, kurie gauna galimybes žaisti aukščiausiu lygiu.

Visgi ne viskas taip paprasta. Pasak J. Baužio, Lietuvos jaunimo futbolui dar trūksta konkurencinės aplinkos. Tarptautinės rungtynės su stipresniais varžovais, kurios leistų jaunimui tobulėti, dažnai nėra prieinamos dėl ribotų finansų. „Turime daug gabių žaidėjų, bet jiems trūksta tarptautinių rungtynių su stipresniais varžovais, o tam dažnai trūksta finansavimo“, – paaiškino J. Baužys.

Lietuvos futbolo talentams vis dažniau atsiveria galimybės treniruotis ir tobulėti užsienio akademijose. J. Baužys džiaugiasi, kad „Žalgirio“ akademija jau turi keletą auklėtinių, kurie šiuo metu treniruojasi užsienyje, pavyzdžiui, Bolonijos akademijoje. „Turime daug gabių jaunuolių, kuriuos išleidžiame į užsienio akademijas“, – sakė Baužys. Jis pabrėžė, kad tokios galimybės yra labai svarbios siekiant aukščiausio lygio pasiekimų. Nors tarptautinis futbolo pasaulis yra konkurencingas, tokie mainai suteikia Lietuvos jauniems žaidėjams ne tik naujų įgūdžių, bet ir vertingos patirties, kuri praturtina jų sportinį augimą.

Struktūrinės problemos ir investicijos į ateitį

Futbolo infrastruktūra Lietuvoje taip pat kelia nemažai iššūkių, tačiau pastaruoju metu šioje srityje matomi teigiami pokyčiai. M. Stankevič, vadovaujanti Baltijos futbolo akademijai (BFA), pabrėžė, kad vis daugiau privačių investuotojų ima domėtis futbolu ir siekia su juo sieti savo verslus. „Labai džiugu, kad vis daugiau žmonių nori investuoti į futbolą ir mato jame perspektyvą“, – sakė M. Stankevič.

BFA šiuo metu turi 1200 vaikų Vilniuje ir dar 300 Visagine, o tai rodo, kad futbolo ugdymas Lietuvoje populiarėja. Tačiau infrastruktūros problemos vis dar yra viena didžiausių kliūčių. Žiemos sezonu daugelyje akademijų trūksta uždarų treniruočių aikštelių, todėl mažesni vaikai neturi galimybės sportuoti tinkamomis sąlygomis. „Dėl dengtų stadionų trūkumo žiemos metu dalis vaikų net negali treniruotis, nes tiesiog nėra kur“, – sakė M. Stankevič.

Nepaisant infrastruktūros iššūkių, per pastaruosius penkerius metus Vilniuje atsirado keturi nauji treniruočių kupolai, įskaitant naują kupolą Riešėje, kur treniruojasi ir BFA. „Aš matau dideles perspektyvas, nes, nors praeityje buvo stagnacija, dabar situacija gerėja“, – optimistiškai sakė M. Stankevič.

J. Baužys pabrėžė, kad didžiosios futbolo akademijos pasaulyje daug investuoja į jaunųjų talentų ugdymą, nes ilgalaikėje perspektyvoje tai tampa daug pigesne alternatyva nei aukščiausio lygio žaidėjų pirkimas. „Akademijoms išsiugdyti savo žaidėją kainuoja daug mažiau, nei pirkti brangius talentus iš kitų klubų“, – teigė J. Baužys.

Ši strategija ypač aktuali didiesiems klubams, kurie kasmet investuoja milijonus eurų į jaunųjų talentų rengimą, tikėdamiesi, kad šie užaugs ir taps pagrindiniais komandos žaidėjais. J. Baužys teigė, kad ši filosofija ir Lietuvoje turėtų būti taikoma, siekiant užauginti aukščiausio lygio žaidėjus ir sutaupyti brangius resursus.

Moterų futbolo plėtra

Moterų futbolo augimas Lietuvoje pastebimai spartėja, ir tai neaplenkia „Žalgirio“ akademijos. J. Baužys pabrėžė, kad vis daugiau merginų įsitraukia į futbolo treniruotes, o akademijos durys atviros kiekvienai norinčiai tobulėti. „Šiuo metu akademijoje turime apie 80 mergaičių, ir tas skaičius nuolat auga“, – džiaugėsi J. Baužys.

Nors merginų futbolas Lietuvoje dar neturi tokios ilgos istorijos kaip vyrų futbolas, J. Baužys teigė, kad susidomėjimas šia sporto šaka yra didžiulis. „Turime tris komandas, prie kurių visada kviečiame merginas prisijungti ir siekti profesionalumo“, – pasakojo jis.

Panaši tendencija pastebima ir Baltijos futbolo akademijoje, kur, pasak M. Stankevič, vis daugiau mažų mergaičių pradeda lankyti futbolo treniruotes. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad vis mažiau žmonių mato futbolą kaip „vyrišką“ sporto šaką: „Anksčiau tėtis neleido man žaisti futbolo, nes sakė, kad tai vyrų sportas, bet dabar tokios problemos nebeliko.“

Lietuvos moterų futbolo augimas taip pat siejamas su pasaulinėmis tendencijomis, kuriose moterų sportas, įskaitant futbolą, vis labiau populiarėja. „Pasaulyje moterų futbolas yra pakilime, ir ši tendencija atkeliauja į Lietuvą“, – sakė J. Baužys.

Bendruomenės svarba

Abu vadovai pabrėžia bendruomenės vaidmenį futbolo akademijų veikloje. Tiek „Žalgirio“, tiek BFA akademijos gali pasigirti aktyviomis tėvų bendruomenėmis, kurios padeda ne tik morališkai, bet ir fiziškai. „Mes visada turime tėvelių, kurie ne tik palaiko vaikus per varžybas, bet ir aktyviai įsitraukia į akademijos veiklas“, – sakė J. Baužys.

Vienas iš pavyzdžių – BFA bendruomenės iniciatyva per didelį snygį, kai tėvai ir kiti akademijos nariai susibūrė, kad nukastų sniegą nuo treniruočių kupolo, kad jis nesugriūtų. „Viena iš kolektyvo narių, mūsų rinkodaros specialistė, parašė viešą pranešimą į „Facebook“, ir pusę vienuolikos vakaro jau turėjome apie 150 žmonių, kurie atvyko padėti“, – pasakojo M. Stankevič.

BFA direktorė pabrėžė dar vieną svarbų bendruomenės aspektą – tėvų ir bendrovių įsitraukimą padedant finansiškai mažiau pasiturintiems vaikams. „Labai džiugu, kad yra tėvų ir bendrovių, kurie savanoriškai padeda kitiems vaikams finansiškai, jei jų šeimos negali padengti treniruočių išlaidų“, – teigė M. Stankevič. Ši parama leidžia daugiau vaikų dalyvauti futbolo veikloje ir užtikrina, kad finansiniai sunkumai netaptų kliūtimi tobulėti. M. Stankevič akcentavo, kad tokios iniciatyvos stiprina akademijos bendruomenę ir padeda sukurti solidarumo jausmą tarp tėvų, kurie siekia, kad visi vaikai turėtų vienodas galimybes sportuoti ir tobulėti.

Naujos kartos iššūkiai: išmaniųjų technologijų įtaka ir fizinis aktyvumas

Abu vadovai taip pat pastebi pasikeitusias vaikų elgesio tendencijas, susijusias su išmaniųjų technologijų paplitimu. „Ekranai mažina vaikų laiką aktyviam laisvalaikiui, ir tai yra pasaulinė problema“, – teigė J. Baužys. Jis pastebi, kad vaikai dabar mažiau laiko praleidžia lauke, dažniau renkasi išmaniuosius įrenginius ir yra mažiau fiziškai aktyvūs nei ankstesnės kartos.

M. Stankevič pridūrė, kad futbolo treniruotės padeda atsitraukti nuo išmaniųjų įrenginių, tačiau problema vis dar egzistuoja. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad po pandemijos gerokai išaugo nutukimo atvejų ir daug tėvų tiesiog siekia, kad jų vaikai sportuotų dėl sveikatos, o ne siekdami profesionalių pasiekimų. „Po nuotolinio mokymo daugelis tėvų vedė vaikus į futbolą tiesiog tam, kad jie būtų fiziškai aktyvesni“, – pastebi ji.

Laimėjimai ir ateities perspektyvos

Nepaisydamos visų iššūkių, tiek „Žalgirio“, tiek BFA akademijos didžiuojasi savo laimėjimais. „Žalgiris“ yra daugelio amžiaus grupių Lietuvos čempionas ir jau trečius metus iš eilės dalyvauja UEFA jaunimo lygoje, kur susitinka su pasaulinio lygio komandomis. „Tai yra ypač prestižinės varžybos, kurios parodo, kaip mes tobulėjame“, – teigė J. Baužys.

Baltijos futbolo akademija taip pat gali pasigirti ne tik didžiausia akademija Lietuvoje, bet ir tarptautiniais pasiekimais. „Mūsų komandos grįžta su laimėjimais iš tarptautinių turnyrų, o tai rodo, kad mūsų ugdomi vaikai gali varžytis ir Europoje“, – sakė M. Stankevič. Be to, BFA jau turi kelis jaunus žaidėjus, kurie sudarė profesionalias sutartis su aukščiausio lygio klubais.

Abi futbolo akademijos Lietuvoje neabejotinai turi ryškią ateitį. Svarbiausia yra toliau investuoti į infrastruktūrą, spręsti finansavimo iššūkius ir užtikrinti, kad Lietuvos jaunimas turėtų galimybę ugdytis, tobulėti ir varžytis ne tik šalies, bet ir tarptautinėje arenoje.