Nors Maskva svarsto galimybę laikinai nutraukti ugnį, jos karo mašina toliau žengia į priekį visoje fronto linijoje. Derybos gali būti ilgos ir sunkios. Tačiau mūšio lauke jos gali būti matuojamos prarastomis gyvybėmis, rašo BBC.
Sužeistieji į ligoninę Rytų Ukrainoje atvežami automobiliais – bangomis. Čia akivaizdžiai nesutampa toli nuo mūšio lauko esančių diplomatų pastangos ir kovų žiaurumas, teigia BBC.
Britų nacionalinio transliuotojo žurnalistai stebi, kaip dvi dešimtys sužeistų ukrainiečių karių užpildo autobusą, kuris juos veš į ligoninę Dniepro mieste. Kai kurie eina patys, kiti nešami ant neštuvų. Autobuse yra būtina medicininė įranga, kad būtų galima stebėti sužeistųjų būklę.
Sunkiai sužeistų autobuse beveik nėra. Dauguma keleivių yra su šautinėmis žaizdomis, bet labiausiai paplitusiu ir pavojingiausiu ginklu fronto linijose išlieka dronai.
Kaip rašo BBC, niekas, su kuo kalbėjosi žurnalistai, netiki, kad šis karas greitai baigsis. 30-metis Maksimas guli ant neštuvų, jam lašinama lašelinė, padedanti numalšinti šrapnelio žaizdų skausmą. Jis sako girdėjęs kalbų apie 30 dienų paliaubas, bet pridurė: „Aš manau, kad Vladimiras Putinas yra žudikas, o žudikai taip lengvai nesutinka [su paliaubomis].“
Vova, sėdintis šalia žurnalisto, irgi sakė: „Netikiu.“ Jis pasakojo, kad netoli Pokrovsko, kurį apgulė Rusijos armija, kiekvieną dieną puolamos Ukrainos gynybos linijos. „Abejoju, ar bus sudarytos paliaubos“, – apibendrino ji.
Kitas karys, irgi vardu Maksimas, BBC teigė, kad jau buvo sužeistas antrą kartą. „Netikiu, kad bus paliaubos. Daugelio mano draugų nebėra gyvų. Norėčiau tikėti, kad viskas bus gerai. Tačiau Rusija negalima pasitikėti. Niekada“, – teigė jis.
Dideliu medicininiu autobusu naudojasi medicinos bataliono „Hospitalistai“ savanoriai. Jie kasdien veža dešimtis sužeistų karių. Sofija, 22 metų medicinos studentė, su „Hospitalistais“ dirba jau pusantrų metų. Ji taip pat labai skeptiškai vertino paliaubų perspektyvas: „Negaliu tuo patikėti, bet labai norėčiau, kad tai įvyktų.“
Sofija pasakojo, kad, kai išgirdo žinią, jog JAV ir Ukraina susitarė siekti paliaubų, virš jų bazės skraidė rusų dronai, kuriuos numušdavo Ukrainos priešlėktuvinė gynyba. Kalbos apie taiką, teigė ji, yra „kažkas iš paralelinės visatos“.
Mergina pridūrė, kad „bent jau gerai, kad Ukraina ir Amerika vėl derasi“. Tačiau, kalbant apie viltis dėl paliaubų, ji priminė neseną patirtį.
„Jei prisiminsite visus anksčiau skelbtus raginimus nutraukti ugnį, akivaizdu, kad jie nepasiteisino. Kaip tada turėtų suveikti šitas raginimas?“ – klausė ji.
Jos kolega medikas Danielis iš Švedijos sakė, kad jam ši situacija – tai didelio kaimyno puolimas prieš silpnesnį kaimyną. Jo tėvas kovojo prieš SSRS Suomijos pusėje per Sovietų Sąjungos ir Suomijos karą 1939–1940 m. Kai Danielis pirmą kartą atvyko į Ukrainą, jis klausė kareivių, ką jie darys, kai baigsis karas. Dabar jis to nebeklausia: „Niekas nenori apie tai kalbėti, nes nenori nusivilti. Jie bijo net tikėtis.“
Danielis neatmetė galimybės, kad paliaubos bus sudarytos, bet pridūrė: „Negalima pasitikėti V. Putinu, kad jis padarys ką nors, kas jam nenaudinga.“
Ukraina turi pakankamai karčios derybų su Rusija patirties. Prancūzija ir Vokietija tarpininkavo derybose dėl paliaubų 2014 ir 2015 m., kai Rusijos remiamos pajėgos užėmė teritorijas Rytų Ukrainoje ir Krymo pusiasalyje. Tačiau sudaryti susitarimai nepasiteisino. Jie nesutrukdė Rusijai po aštuonerių metų surengti plataus masto invazijos į Ukrainą, primena BBC.
„Čia net laikinos paliaubos atrodo labai tolima perspektyva“, – apibendrina BBC.
