„Voice of America“ (VOA) išnagrinėjo keturis neseniai analitikos centrų iškeltus požiūrius, kuriais siekiama ilgalaikės taikos Rusijos kare prieš Ukrainą. Vis dėlto kol kas neatrodo, kad Donaldas Trumpas vadovautųsi bent vienu jų.
Pirmas VOA pateikiamas variantas: maksimalaus spaudimo strategija.
Europos politikos analizės centro (CEPA) parengtas planas „Kaip laimėti: septynių punktų planas tvariai taikai Ukrainoje užtikrinti“ ragina taikyti „maksimalaus spaudimo strategiją, kad Rusija nuoširdžiai sėstų prie derybų stalo“. Jame siūloma, kad JAV ir jos sąjungininkės:
„Turėtų nedelsiant ir be jokių išlygų suteikti Ukrainai materialinę paramą, siekdamos nusilpninti Rusijos kariuomenę ir taip pagerinti Ukrainos derybų poziciją.“
„Turėtų sugriežtinti sankcijas Rusijos finansų institucijoms ir energetikos sektoriaus subjektams, perimti įšaldytą Rusijos turtą, kad būtų galima paremti Ukrainos gynybą ir atstatymą, ir įvesti antrines sankcijas, kad būtų sustiprintas ekonominis spaudimas ne tik Rusijai, bet ir autoritariniams Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos režimams.“
CEPA teigia, kad Ukraina ir Europa turi būti įtrauktos į bet kokias taikos derybas su Rusija ir kad JAV turėtų remti „Europos vadovaujamą norinčiųjų koaliciją“, kuri užtikrintų bet kokią „paliaubų liniją su tarptautinėmis pajėgomis“, o „Europos sąjungininkės turi nuosekliai ir kuo greičiau siekti pažangos, kad Ukraina įstotų į ES“.
Viena ataskaitos autorių, CEPA transatlantinės gynybos ir saugumo direktorė Catherine Sendak, VOA sakė, kad Jungtinės Valstijos turėtų pradėti derybas su Rusija tik „aprūpinusios Ukrainą stipriausiomis įmanomomis priemonėmis“ ir naudodamos griežčiausias „diplomatines priemones“.
Ji pridūrė, kad Ukrainos galimos narystės NATO klausimas neturėtų būti įtrauktas į derybas su Rusija: „Aptarti tai su ne NATO nare... nemanau, kad tai būtų naudinga bet kokioms deryboms.“
Antras variantas,VOA įvardytas kaip derybų taktika.
Joshas Rudolphas, Vokietijos Marshallo fondo vyresnysis bendradarbis ir jo Transatlantinės demokratijos darbo grupės vadovas, pirmosios D. Trumpo administracijos laikais dirbo Nacionalinėje saugumo taryboje Rusijos ir Ukrainos politikos klausimais. Praėjusį mėnesį jis dabartinei D. Trumpo administracijai pateikė politinių rekomendacijų dėl Ukrainos konflikto užbaigimo. Tarp jų:
„Į Vladimirą Putiną kreipkitės iš jėgos pozicijų. Pirmosios D. Trumpo kadencijos pradžioje V. Putinas atrodė tvirtas ir pajėgus, bet dėl savo klaidos Ukrainoje jis sumenko. ... Būdamas dominuojantis šių santykių partneris, D. Trumpas, o ne V. Putinas, gali nustatyti derybų sąlygas.“
„Žinokite, kada pasitraukti. Kritinis derybų momentas ateis tada, kai V. Putinas atsisakys padaryti didelių nuolaidų. D. Trumpas turi būti pasirengęs pasitraukti.“
„Sankcijas derinkite su mažesnėmis naftos ir dujų kainomis. Geriausias būdas priversti V. Putiną suprasti, kad tolesnis spaudimas Ukrainoje reikštų katastrofą jo valdymui, yra finansiškai spausti Rusiją. ... Pasinaudodamas savo šiltesniais santykiais su Saudo Arabija nei Joe Bidenas, D. Trumpas turėtų užtvindyti iškastinio kuro rinką, dėl to sankcijos taptų tvarios, Rusijos karo mašina būtų numarinta badu, o Maskvoje kiltų politinio stabilumo rizika.“
J. Rudolphas taip pat rekomendavo apginkluoti Ukrainą „iki dantų“, atiduoti jai „visus 300 mlrd. dolerių įšaldyto Rusijos turto“, priversti Europą „daugiau mokėti už ginklus“ ir skirti 100 tūkst. karių kaip „taikdarių“, sudaryti sąlygas „amerikiečių bendrovėms atstatyti Ukrainą“ ir pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO, jei V. Putinas atsisakytų priimti „protingas“ taikos sutarties sąlygas.
J. Rudolphas sakė VOA, kad D. Trumpas galėtų įtikinti tuos JAV gyventojus, kurie dabar skeptiškai nusiteikę dėl tolesnio Ukrainos ginklavimo, kad tai, kaip taikos susitarimo dalis, būtų naudinga Amerikos žmonėms: „Jis jiems pasakys, kad „gerai, dabar turime gerą susitarimą, jis užtikrintas retosiomis iškasenomis“, kad jis užbaigė karą, o tam, kad susitarimą išlaikytume, turėsime užtikrinti nuolatinį senų gerų amerikietiškų ginklų srautą, kuris, beje, sukuria visas tas amerikietiškas darbo vietas, palaiko įrenginius ir gamyklas visose raudonosiose valstijose.“
Trečias variantas pavadintas „ekonomine nauda“.
Ataskaitoje „Doleriai ir prasmė: Amerikos interesai dėl Ukrainos pergalės“ Elaine McCusker, Frederickas W. Kaganas ir Richardas Simsas iš Amerikos verslo instituto išnagrinėjo paramos Ukrainai nutraukimo kaštus ir padarė išvadą, kad tai lemtų Ukrainos pralaimėjimą, o Rusijos veržimąsi toliau į Europą ir priverstų JAV didinti savo buvimą Europoje. Tarp ataskaitos išvadų:
„Parama Ukrainai siekiant pergalės prieš Rusiją labiausiai atitinka Jungtinių Valstijų interesus.“
„Pasaulis, kuriame nugalėtų Rusija, Amerikai būtų pavojingesnis ir brangesnis – manoma, kad per penkerius metus gynybos išlaidas reikės padidinti 808 mlrd. dolerių.“
„Alternatyva – padidintas ir paspartintas tarptautinis įsipareigojimas Ukrainai ir karo užbaigimas artimiausiu metu lemtų gyvybingą ir laisvą Ukrainą su naujai modernizuota ir mūšiuose išbandyta kariuomene bei klestinčia pramonės baze, kuri padėtų stabilizuoti Europą.“
Interviu VOA F. Kaganas teigė, kad Rusijos pergalė Ukrainoje būtų Irano, Kinijos ir Šiaurės Korėjos pergalė, skatinanti avantiūras atitinkamuose regionuose, ir leistų Rusijai atkurti savo armiją, gaunant papildomų žmogiškųjų ir materialinių išteklių Ukrainoje. Be to, Rusijai užėmus Ukrainą, į Europą plūstelėtų pabėgėlių banga, o tai dar labiau destabilizuotų žemyną.
„Jie vykdė žiaurumus prieš Ukrainos gyventojus užimtose teritorijose. Tikėčiausi, kad padėtis blogės tuo labiau, kuo toliau į Vakarus judės rusai ir kuo labiau jie veršis į sunkiausiai tradiciniais laikomus antirusiškus, provakarietiškus Vakarų Ukrainos rajonus. Siaubai bus neapsakomi“, – prognozavo jis.
F. Kaganas pridūrė, kad, padidinus paramą Ukrainai, ji taptų Europos taikos ir saugumo atrama – šalimi, turinčia mūšiuose išbandytą kariuomenę ir sparčiai besivystančią karinę pramonę, ir taip JAV galėtų sutelkti dėmesį į kitus regionus.
Galutinis VOA siūlomas variantas – tai vidurio kelias.
Heritage fondo „Project 2025 Presidential Transition Project“ („2025 m. prezidentinių permainų projektas“) apima politines rekomendacijas dėl Rusijos ir Ukrainos karo. Jame pabrėžiama, kad Amerikos konservatorių judėjimas dėl Ukrainos yra susiskaldęs – viena pusė palaiko Kyjivą, kita pasisako už pasitraukimą iš paramos jam – ir siūlomas vidurio kelias.
Tarp „Projekto 2025“ rekomendacijų:
„Kalbant apie Ukrainą, tolesnis JAV dalyvavimas turi būti visiškai apmokamas, apsiriboti karine pagalba (o Europos sąjungininkai turi spręsti Ukrainos ekonominius poreikius) ir turėti aiškiai apibrėžtą nacionalinio saugumo strategiją, kuri nerizikuotų amerikiečių gyvybėmis.“
„Nepriklausomai nuo požiūrių, visos šalys sutinka, kad V. Putino invazija į Ukrainą yra neteisinga ir kad Ukrainos žmonės turi teisę ginti savo tėvynę. Šis konfliktas smarkiai susilpnino V. Putino karinę galią ir suteikė postūmį NATO vienybei bei jos svarbai Europos valstybėms.“
„Kitas konservatyvusis prezidentas turi kartų galimybę išspręsti judėjime tvyrančią užsienio politikos įtampą ir nubrėžti naują kelią į priekį, kuriame komunistinė Kinija būtų pripažinta pagrindine grėsme JAV interesams XXI amžiuje.“
Jamesas Carafano, nacionalinio saugumo ekspertas, dirbantis fondo gynybos ir užsienio politikos grupėje, VOA sakė, kad JAV yra suinteresuotos turėti laisvą ir nepriklausomą Ukrainą, galinčią apsiginti.
