Kinija prie Taivano salos pradėjo dideles karines pratybas, pranešė Liaudies išlaisvinimo armija. Tai rimtas įspėjimas ir atgrasymas „separatistinėms Taivano nepriklausomybės jėgoms“, pranešime cituojamas Rytų vadavietės atstovas Shi Yi. Per bendras armijos, karinio laivyno, karinių oro pajėgų ir raketinių dalinių pratybas mokomasi iš įvairių krypčių priartėti prie salos ir patikrinti pajėgų „operatyvinius pajėgumus“, teigiama toliau.
Taivano gynybos ministerija pareiškė, kad iki 6.00 val. ryto (vietos laiku) aplink Taivaną pastebėta 19 Liaudies išlaisvinimo armijos laivų. Jau nuo kovo 29 d. kariškiai stebėjo kinų lėktuvnešio „Shandong“ ir su juo susijusių laivų judėjimą. Pirmadienį laivai įplaukė į vadinamąją Taivano karinės reakcijos zoną – teritoriją tarp Kinijos ir Taivano sąsiaurio vidurio ir rytinės Taivano oro gynybos zonos ribos.
Kinijos Liaudies Respublika plečia savo karinius veiksmus Taivano sąsiauryje ir Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, taip aštrindama savo karinius grasinimus, pareiškė ministerija. Taip esą metamas ir iššūkis tarptautinei tvarkai bei stabilumui regione.
Kinijos pajėgos beveik kasdien prie Taivano vykdo karo laivų ir karo lėktuvų pratybas. Pekinas laiko salą savo teritorija, nors ji jau dešimtmečius turi nuo Pekino nepriklausomą ir demokratiškai išrinktą vyriausybę. Kinija nori prisijungti Taivaną ir grasina karine jėga, jei tai nepavyks padaryti taikiai.
Taipėjuje nuo 2016 m. valdžioje yra Demokratinė pažangos partija, kurią Pekinas laiko separatistine, nes Taivano nepriklausomybė yra jos programos dalis. Tačiau prezidentas Lai Ching-te yra sakęs, kad neketina oficialiai skelbti nepriklausomybės, nes sala jau yra nepriklausoma šalis.
