Vyriausybė pritaria siūlymui trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
Trečiadienį patvirtintu nutarimu Ministrų kabinetas kreipėsi į prezidentą, ragindamas Seimui teikti siūlymą denonsuoti Otavos konvenciją skubos tvarka.
Apie regioniniu mastu priimtą sprendimą denonsuoti priešpėstinių minų konvenciją Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė kovo pradžioje. Iš pradžių apie tokį žingsnį informavo Baltijos šalys bei Lenkija, netrukus – ir Suomija.
„Visos su Rusija sieną turinčios valstybės, išskyrus Norvegiją, ketina pasitraukti iš konvencijos, kas rodo šių regiono šalių vienodą grėsmių supratimą ir pasirengimą panaudoti visas būtinas priemones savo teritorijai ir laisvei apginti“, – teigiama KAM pateiktame nutarimo projekte.
Ministerija pažymi, jog nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie Otavos konvencijos valstybių, saugumo padėtis regione iš esmės pablogėjo, išaugo karinė grėsmė su Rusija besiribojančioms šalims. Todėl pasitraukimas iš konvencijos, KAM vertinimu, stiprintų Rusijos atgrasymą, leistų kariuomenei didinti kontrmobilumo efektą mūšio lauke.
Ministerija taip pat pažymi, kad 32 pasaulio valstybės nėra Otavos konvencijos narės – tarp šių šalių yra ir pati Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija.
Galutinį sprendimą dėl konvencijos denonsavimo priims Seimas. Parlamentui apsisprendus, išstojimas iš konvencijos įsigaliotų po pusmečio nuo sprendimo priėmimo.
Lietuva konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, ratifikavo 2003 metais. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
