Naująją Vokietijos vyriausybę siekiančios suformuoti centro dešiniųjų ir kairiųjų partijos pareiškė, kad į Vokietijos gynybą investuos „viską, ko reikės“, o Bundesveras iš pagrindų modernizuosis.
Vokietijos parlamentas pritarė vadinamajai skolos stabdžio reformai, kuri leis šalies gynybai ir infrastruktūrai skirti iki 1 trln. eurų.
Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“ (DW) pasidomėjo, kam konkrečiai bus leidžiami milžiniški pinigai.
Infrastruktūra
Bundesverui priklauso apie 1,5 tūkst. nekilnojamojo turto objektų visoje Vokietijoje, tačiau daugelis statinių yra „pražūtingos būklės“, 2024 m. metinėje ataskaitoje rašė parlamento ginkluotųjų pajėgų komisarė Eva Hogl.
Pavyzdžiui, Germersheime kareivių patalpose, kurias aplankė komisarė, įsiveisė pelėsis, per stogą teka vanduo, nuo sienų nusilupo tinkas. Visoms šalies kareivinėms atnaujinti iš viso prireiktų 67 mlrd. eurų. Vokietija atvėrė kelią didžiuliam gynybos išlaidų padidinimui. Ko Bundesverui reikia skubiausiai?
Personalas
Vienas didžiausių Vokietijos kariuomenės rūpesčių yra personalo trūkumas. Šiuo metu karinėse pajėgose tarnauja apie 182 tūkst. karių. Gynybos ministerija siekia kariuomenę padidinti bent iki 203 tūkst., tačiau norinčių tarnauti nėra tiek, kiek reikia Bundesverui.
2024 m. paraiškų skaičius labai išaugo. Tačiau maždaug kas ketvirtas naujas karys paliko Bundesverą vos per šešis mėnesius.
Šiuo metu diskutuojama dėl 2011 m. sustabdytos privalomosios karo tarnybos grąžinimo, tačiau tai pareikalautų nemažų išlaidų, nes Bundesveras neturi pakankamai infrastruktūros šauktiniams apgyvendinti ir mokyti.
Ginkluotė
Dalis Bundesvero ginkluotės yra pasenusi. Nuo Šaltojo karo pabaigos buvo perkami tik būtiniausi daiktai, o daug įrangos buvo tiesiog lopoma, kol baigėsi atsarginės dalys.
Padėtis šiek tiek pagerėjo, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį, kai Bundesverui buvo suteiktas specialus 100 mlrd. eurų fondas.
Šiuo metu oro pajėgos iš JAV gamintojo „Lockheed Martin“ perka 35 F-35 naikintuvus, kurie pakeis pasenusius devintojo dešimtmečio naikintuvus „Tornado“. Vien tai kainuos daugiau nei 8 mlrd. eurų. Vyriausybė taip pat ketina pirkti 60 naujų „Boeing“ CH-47 sunkiasvorių transporto sraigtasparnių.
Karinis jūrų laivynas turėtų gauti papildomų fregatų, povandeninių laivų ir jūrų žvalgybos lėktuvų „P8 Poseidon“, o kariuomenė šią vasarą turėtų pristatyti moderniausią pasaulyje pagrindinį kovinį tanką „Leopard 2A8“. Senąją pėstininkų kovos mašiną „Marder“ pakeis moderni „Puma“.
Taip pat skubių veiksmų reikalauja oro gynyba – šios srities Bundesveras praeityje labai nepaisė. Kelių perėmimo sistemų, įskaitant „Patriot“ ir IRIS-T, derinys turėtų apsaugoti Vokietiją nuo oro atakų ateityje.
Dalis įrangos jau pristatyta, tačiau Bundesveras turės laukti metų metus, kol atvyks visa nupirkta ginkluotė.
„Povandeniniams laivams prireiks 7–8 metų, fregatoms – 6 metų, tankams ir savaeigėms haubicoms – 2,5 metų“, – neseniai sakė gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
Koviniai dronai
Bundesveras valdo daugybę skirtingų žvalgybinių bepiločių orlaivių. Mažo dydžio dronai „Heron TP“ gali būti ginkluoti.
Tačiau Bundesverui trūksta kovinių bepiločių orlaivių, nes nėra jų įdarbinimo gairių ir reglamentų. Dronų technologijos vystosi sparčiai, o Bundesvero planavimo ir pirkimų procesai yra nepaprastai lėti ir dažnai trunka keletą metų.
Bundesveras taip pat neturi veiksmingų gynybos sistemų nuo dronų atakų. Neseniai virš Bundesvero bazių buvo pastebėti šnipinėjimo bepiločiai orlaiviai, todėl šis reikalas laikomas ypač skubiu.
Šaudmenys
Bundesveras turi palyginti nedidelę amunicijos atsargą. Pasibaigus Šaltajam karui, gamybos pajėgumai ir atsargos buvo sumažintos. Maža to, Bundesveras per pastaruosius kelerius metus Ukrainai perdavė didelę dalį savo atsargų, įskaitant 427 tūkst. 155 milimetrų kalibro artilerijos sviedinių.
Ukrainos kariuomenė mūšio lauke sunaudoja milžiniškus kiekius amunicijos, o Vokietijos kariuomenė dabar nori pati sukaupti daugiau atsargų, todėl iš ginklų gamintojos „Rheinmetall“ jau užsakė artilerijos amunicijos už maždaug 8,5 mlrd. eurų.
Tai didžiausias užsakymas bendrovės istorijoje, ir nors Vokietijos ginkluotės pramonė apskritai bando padidinti savo pajėgumus, ji negali to padaryti per vieną naktį.
IT transformacija
Bundesveras taip pat atsilieka informacinių technologijų (IT) srityje. Daugelis pareigūnų vis dar pildo spausdintas popierines formas, todėl reikia skubiai stiprinti kibernetinę gynybą. 2024 m. Kibernetinės ir informacinės erdvės vadovybė (CIR) buvo suformuota į į ketvirtąją ginkluotųjų pajėgų rūšį greta armijos, oro pajėgų ir karinio jūrų laivyno.
„Hibridiniai išpuoliai yra kasdienybė“, – neseniai perspėjo Bundesvero generalinis inspektorius Carstenas Breueris. Todėl dalis papildomų milijardų bus skirta skaitmeninimui, įskaitant dirbtinio intelekto programas, naujus duomenų centrus ir saugų palydovinį ryšį.
Lietuvos brigada
Vienas ambicingiausių gynybos ministro B. Pistoriuso projektų – Bundesvero brigados steigimas Lietuvoje. Iki 2027 m. Baltijos šalyje nuolatos turi būti dislokuoti beveik 5 tūkst. vokiečių karių, siekiant sustiprinti rytinį NATO flangą. Ši misija Bundesverui yra pirmoji. Papildomi milijardai užtikrins brigados dislokavimą ir kitus Vokietijos įsipareigojimus NATO, rašo DW.
Lyderės vaidmuo
Alfa.lt primena, kad kadenciją baigiantis Vokietijos parlamentas kovo mėn. pritarė vadinamajai skolos stabdžio reformai, kuri leis šalies gynybai ir infrastruktūrai skirti iki 1 trln. eurų.
Būsimas Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ta proga pareiškė, kad planuojamas didelis išlaidų ginkluotosioms pajėgoms padidinimas yra pirmas svarbus žingsnis link naujos Europos gynybos bendrijos. Manoma, kad tokie veiksmai gali paskatinti visos Europos Sąjungos (ES) pastangas aktyviau apsiginkluoti.
F. Merzas sakė, kad į būsimą Europos gynybos bendriją bus įtrauktos šalys, kurios nėra ES narės, bet labai suinteresuotos prisidėti prie bendros Europos gynybos, pavyzdžiui, Britanija ir Norvegija.
Kadenciją baigiantis Vokietijos parlamentas patvirtino 500 mlrd. eurų infrastruktūros fondą ir iš esmės pakeitė taisykles dėl Konstitucijoje įtvirtinto skolos stabdžio. Federalinė vyriausybė iki šiol galėjo skolinti neviršydama 0,35 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Dabar stabdys negalios tais atvejais, kai bus skolinamasi gynybai.
F. Merzas sakė, kad didelis išlaidų gynybai didinimas būtinas dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresijos karo prieš Europą. „Tai karas prieš Europą, o ne tik karas prieš Ukrainos teritorinį vientisumą“, – teigė jis.
Būsimasis Vokietijos kancleris pabrėžė, kad Rusijos agresija apima kibernetines atakas ir šnipinėjimą, padegimus ir užsakomąsias žmogžudystes, dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama suskaldyti ir marginalizuoti ES. Be to, pasak F. Merzo, Europa šiandien susiduria su nenuspėjamomis Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. „Turime atkurti savo gynybos pajėgumus“, – sakė jis.
