Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas kartoja – „Teltonikos“ vadovo Arvydo Paukščio teiginiai, neva bendravimas su atsakingomis institucijomis vystant milijardinį projektą pasikeitė po gegužę vykusių šalies vadovo rinkimų, galėtų atsidurti Lietuvos teisėsaugos institucijų radare. Pasak patarėjo, jei verslininko sprendimas paaukoti 18 tūkst. eurų antrosios kadencijos siekusio prezidento Gitano Nausėdos kampanijai iš tikrųjų sukėlė problemų Vilniuje plėtotoms „Teltonika High-Tech Hill“ parko statyboms, prokuratūra ir pati galėtų inicijuoti tyrimą.
„Sudėtinga būtų vertinti paskatas, dėl kurių buvo stabdomas projektas ir 3,5 milijardo investicijos. Jei verslininkas jaučia, kad požiūris į jį pasikeitė po tam tikrų veiksmų... Tai dar kartą kartoju, jei iš pradžių, iki savaitgalio „Linkedin“ įrašo, buvo galima kalbėti apie aplaidų pareigų vykdymą arba apskritai jų nevykdymą ar atskirų pareigūnų, ar valstybinių įmonių atstovų savo darbo neatlikimą. Tai šiuo atveju, ką parašė ponas Paukštys, jeigu tai yra tiesa, tai kalbame apie piktybiškumą ir apie piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Jei tai tiesa, tai yra teisėsaugos institucijų reikalas išsiaiškinti“, – pirmadienį LRT radijuje kalbėjo F. Jansonas.
„Jei verslininkas nutartų, jis turi galimybes (kreiptis į teisėsaugą - ELTA). Lygiai kaip ir prokuratūra turi galimybes pradėti (tyrimą – ELTA) dėl viešojo intereso“, – pridūrė patarėjas.
Prezidento patarėjas teigia, kad po susiklosčiusios situacijos aukščiausi valstybės pareigūnai turi pasidaryti išvadas ir užtikrinti, jog šis ir kiti panašaus masto projektai ateityje būtų vykdomi sklandžiai.
„Ką galima padaryti, kad ateityje „Teltonikos“ technologijų parkas būtų sukurtas ir ką gali padaryti valstybė. Antras dalykas, ką valstybė gali ir privalo padaryti, kad tokie projektai kitų verslininkų gali būti įgyvendinti normaliu būdu“, – pažymėjo F. Jansonas.
„Nes tai, ką mes girdėjome penktadienį, pasisakymus „kodėl jūs nepaskambinote“, „kodėl jūs nepranešėte“ – nuo kada verslininkas, investuojantis 3,5 mlrd. eurų dar turi skambinėti ir prašyti (...). Valstybė turėtų padėti pati automatiškai, be papildomų prašymų“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie biurokratijos rolę šioje situacijoje, kurią kritikavo ir A. Paukštys, F. Jansonas aiškina, kad problema ne pačiose valdžios įstaigų tvarkose, bet institucijų koordinavime.
„Projektų vertinimas privalo būti, o tvarkos, kurios yra perteklinės, turėtų būti peržiūrėtos, tačiau čia ne tiek tvarkų, kiek koordinavimo klausimas. Jeigu energetikai negali elektros šiuo metu tiekti tiek kiek reikia ir siūlo kitus variantus, bet tie variantai liečia kelių įmonę, kuri neleidžia jų įgyvendinti, ties kažkuria vieta tiesiog norisi nusispjauti“, – nurodė jis.
Įvertino situaciją dėl „Rheinmetall“
Prezidentūros atstovas teigia šiuo metu esantis sunerimęs ir dėl kitų valstybei svarbių pramonės projektų, kaip kad „Rheinmetall“ gamyklos, padėties. Pasak jo, naujoji Vyriausybė gali susidurti su situacija, kuri yra blogesnė, nei atrodo šiuo metu.
„Bijau, kad šitoje šviesoje teks labai atidžiai valstybės kontroliuojamoms įmonėms pažvelgti ir į kitus svarbius Lietuvai projektus, nes jeigu šitas strigo, nėra jokių garantijų, kad kiti nėra panašioje būklėje, kad nauja dauguma, nauja valdžia ir nauji ministrai, kad atidarę spintą kabinete joje nesurastų gamyklos skeleto“, – svarstė jis.
Penktadienį pranešęs apie stringančias technologijų parko „Teltonika High-Tech Hill“ statybas, „Teltonikos“ grupei vadovaujantis A. Paukštys užsiminė, jog situacija vystant minėtą projektą esmingai pasikeitė po gegužę vykusių Lietuvos prezidento rinkimų. Verslininkas teigė, kad jo finansinė auka tuo metu perrinkimo siekusiam G. Nausėdai „kažką įskaudino“ ir sutrikdė iki tol vykusį gana sklandų bendravimą su atsakingomis valstybės institucijomis.
Į tai sureagavusi Prezidentūra situaciją pavadino skandalinga. Kaip Eltai teigė šalies vadovo vyriausias patarėjas Frederikas Jansonas, jei A. Paukščio sprendimas paaukoti 18 tūkst. eurų antrosios kadencijos siekusio prezidento Gitano Nausėdos kampanijai iš tikrųjų sukėlė problemų Vilniuje plėtotoms „Teltonika High-Tech Hill“ parko statyboms, tai signalizuoja apie galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
Savo ruožtu D. Krinickas sako, kad Vyriausybės kanceliarija yra pasirengusi suteikti visą reikiamą informaciją, jei tokie tyrimai būtų inicijuoti.
Pranešė stabdantis 3,5 mlrd. eurų vertės technologijų parko statybas
„Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas A. Paukštys penktadienį pranešė, jog stabdo 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Liepkalnyje. Verslininkas nurodė, kad šalyje trūksta projektui būtinų elektros pajėgumų, užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas, kilo kitų iššūkių, bendraujant su ministerijomis bei joms atsakingomis institucijomis.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtina, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje, nėra.
Savo ruožtu ministerijų vadovai tikino apie „Teltonikos“ projektui kilusias problemas sužinoję tik iš paties A. Paukščio įrašų socialiniame tinkle „LinkedIn“.
Į žinią apie stabdomą projektą netruko sureaguoti ir politikai. Nueinančios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pranešė, jog pirmadienį susitiks su „Teltonikos“, atsakingų ministerijų ir kitų įmonių vadovais ir spręs, kaip užtikrinti sklandų projekto statybų tęstinumą.
Projekto „gelbėjimo“ žada imtis ir būsimoji Vyriausybė – apie būtinybę užtikrinti technologijų parko statybas prakalbo ir kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas, ir potencialus ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Savo ruožtu Prezidentūra pabrėžė – susiklosčiusi situacija išryškino „nedovanotinas institucijų ir valstybės įmonių tarpusavio bendradarbiavimo spragas“. Šalies vadovo Gitano Nausėdos atstovai teigia, kad renkama informaciją, siekiant nustatyti dėl „Teltonikos“ investicijų sustabdymo atsakingas institucijas ar bendroves.
Į situaciją sureagavus ne tik aukščiausiems šalies politikams, bet ir kitų verslų atstovams, A. Paukštys „nelaidoja vilties“ ir mano, kad bent dalį projektų dar pavyks išgelbėti.
