Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas antradienį pareiškė, kad dėl kaimynės Rusijos keliamos grėsmės Baltijos šalis, Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė, kitais metais išlaidas gynybai padidins iki „mažiausiai“ penkių procentų bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Nuo kitų metų Estija padidins išlaidas gynybai bent iki penkių procentų mūsų BVP. Mūsų tikslas aiškus – kad bet kokia agresija prieš mus būtų neįgyvendinama. Rusija nepakeitė savo tikslų ir imperialistinių ambicijų. Tai yra reali grėsmė tiek Europai, tiek NATO“, – socialiniame tinkle X parašė K. Michalas.
Estija ir kitos dvi Baltijos valstybės Lietuva ir Latvija, visos besiribojančios su Rusija, baiminasi, kad jei Maskva laimės karą prieš Ukrainą, jos gali būti kitas Maskvos taikinys.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras sakė, kad šis išlaidų gynybai didinimas yra „istorinis“ šaliai, turinčiai 1,3 mln. gyventojų. „Toks esminis sprendimas didinti išlaidas dar niekada anksčiau nebuvo priimtas“, – sakė H. Pevkuras.
Šiais metais Estijos karinės išlaidos sudaro 3,3 proc. BVP. „Per vienerius metus padidinti gynybos biudžetą nuo trijų iki penkių procentų BVP yra labai svarbus žingsnis Estijai ir Estijos žmonėms, kad Estija būtų saugiai apginta“, – sakė H. Pevkuras.
Sausį Lietuva paskelbė, kad nuo 2026 iki 2030 m. kasmet gynybai skirs 5–6 proc. savo BVP.
Rusijos karas Ukrainoje privertė NATO sustiprinti savo rytinį flangą ir didinti išlaidas gynybai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja, kad Aljanso narės padidintų išlaidas gynybai iki penkių procentų BVP. Šiuo metu minimalus transatlantinio Aljanso išlaidų gynybai lygis yra du procentai, tačiau kai kurios narės jau išleidžia daugiau. 2025 m. Lenkija gynybai planuoja skirti 4,7 proc. BVP.
