Nuo pat Prancūzijos revoliucijos Jungtinė Karalystė buvo strategiškai suinteresuota užtikrinti, jog Europos žemyne nedominuotų nė viena galia ar galių grupė. JK motyvai visada buvo kariniai ir kaip tarptautinės prekybos valstybės komerciniai. Tačiau nuo 2022 m. vasario 24 d. vykstanti Rusijos invazija į Ukrainą JK leidžia strategiškai stabdyti Maskvos agresiją ir tokiu būdu švelninti ES priešiškumą dėl „Brexit“. Apie tai rašo kassavaitinis britų žurnalas „The Spectator“.
Prancūzija, Vokietija nėra varžovės
JK karinė pozicija ginant Ukrainą nuo Rusijos yra tokia pati, kaip ir Belgijos gynyba 1914 m. arba Lenkija 1939 m. JK kartu su JAV buvo pirmosios valstybės, kurios apmokė Ukrainos karius dar iki 2022 m. vasario 24 d.
Šiuo metu yra pastebima Londono baimė dėl galimos Maskvos invazijos į Rytų Europos valstybes. Britams kelia susirūpinimą tai, jog rusai galėtų užimti Baltijos valstybes, Balkanus. Būtent ši nuomonė yra paplitusi visoje Europoje. Todėl JK iki šiol nuosekliai vykdo pasižadėjimus Ukrainai: blokuoja Rusijos agresiją ir išlieka antra pagal dydį karinė indėlininkė, gerokai aplenkdama Vokietiją ir Prancūziją.
Būtent Londono pagalba Ukrainai ir priešinimasis Rusijos agresijai gali teikti komercinės naudos iš ES. Ne veltui jau dabar JK akcijos kyla, nors Prancūzijos ir Vokietijos tiktai krenta. Remiantis „The Spectator“ duomenimis, ekspertai įžvelgia sąsajų tarp JK „Brexit“ ir Ukrainos strategijų suderinimo.
ES narės palaiko
JK pagrindinis vaidmuo teikiant pagalbą Ukrainai sulaukė Lenkijos, Skandinavijos bei Baltijos šalių pritarimo. Savo ruožtu Londonas jaučia, kad vidinis ES, ES Komisijos solidarumas yra itin glaudžiai susijęs su praktinių sprendimų bei kompromisų ieškojimu.
JK iš naujo derėdamasi dėl Šiaurės Airijos tikisi, jog Lenkija, Baltijos šalys ir skandinavai privers Paryžių, Berlyną ir Briuselį palankiau vertinti valstybės indėlį tiek tarptautinės politikos, tiek ekonomikos srityje.
Vis dėlto iki šiol kyla didžiulių problemų dėl Šiaurės Airijos protokolo sureguliavimo. Britams itin daug rūpesčių kelia Europos Teisingumo Teismo vaidmuo Didžiosios Britanijos salos regione. Tačiau yra žinomas faktas, jog, 2021 m. įsigaliojus „Brexit“ įstatymui, Šiaurės Airija priėmė daugiau nei 400 ES teisės aktų, įprastai netaikytinų likusiai JK daliai.
JK ranką tiesia Prancūzija
Be to, pastaruoju metu Prancūzija itin plečia savo ryšius su JK ir džiaugiasi, jog bus pirmąja užjūrio valstybe, kurią aplankys Karolis III. Naujasis JK premjeras Rishi Sunakas taip pat lankysis Paryžiuje kovo 10 d., kur vyks Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos viršūnių susitikimas dėl valstybių bendradarbiavimo gynybos, saugumo srityse.
Nors Prancūzijos karinė pagalba Ukrainai nesudaro net trečdalio, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atsisako dviprasmiškos pozicijos Vladimiro Putino atžvilgiu ir griežtina savo įsipareigojimus Ukrainai. E. Macronas yra nurodęs, kad siekia pamatyti Kyjivo pergalę, todėl Ukrainai siųs prancūzų šarvuočius.
„Planetos“ yra suderintos su Londonu, kad šis gautų naudos iš vykdomos strategijos Ukrainos atžvilgiu. Jei tai bus vykdoma sumaniai, JK turės galimybių iškilti, sustiprinti savo tarptautinę reputaciją ir kartu išspręsti visas problemas, susijusias su „Brexit“. Būtent Prancūzija gali tapti piršliu tarp JK ir ES.
