Trečiadienį 71 Lietuvos Seimo narys pasirašė atvirą laišką, kuriame ragina Nobelio komitetą „atmesti milijardieriaus Rubeno Vardaniano kandidatūrą Nobelio taikos premijai gauti 2024 m. ir bet kuriais vėlesniais metais“.
„Manome, kad nepriimtina Nobelio taikos premijos kandidatūra asmeniui, kuris „tiesiogiai dalyvavo įgyvendinant neapykantos režimų politiką“ (kaip tai apibrėžia oficiali Tarptautinio Nobelio informacijos centro atstovybė Ukrainoje)“, – rašoma Seimo narių laiške.
Pagal Lietuvos mažoritarinį modelį 71 Seimo narys iš 141 yra dauguma, kas reiškia, kad dauguma šalies įstatymų leidėjų nesutiko su Nobelio komiteto sprendimu, kuriuo nesąmoningai padedama balinti Maskvos protežė R. Vardaniano reputaciją.
R. Vardanianas – Rusijos ir Armėnijos veikėjas, išgarsėjęs po tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo OCCRP (Organised Crime and Corruption Reporting Project) atlikto tyrimo. Žurnalistai išsiaiškino, kad per jo įmonę buvo slapta pervedami pinigai artimiems V. Putino draugams. Nuo 2006 iki 2013 m. per „Kremliaus piniginės“ (kaip spaudoje buvo pramintas R. Vardanianas) įmonių ofšorinių tinklų sąskaitas perėjo daugiau kaip 4,6 mlrd. dolerių.
R. Vardanianą į sankcijų sąrašų projektus arba tiesiogiai į sankcijų sąrašus įtraukė Europos Parlamento, JAV Kongreso, Zelenskio vadovaujamos Ukrainos nariai.
Kaip pranešė Ukrainos žiniasklaida, 2023 m. Ukrainos saugumo tarnyba įtraukė jį į duomenų bazę „Peacemaker“ kaip „Rusijos fašistinių okupantų ir teroristų bendrininką“.
Didžioji tarptautinė žiniasklaida R. Vardanianą vadina „Kremliaus žmogumi“, „artimu Putinui“, „atstovaujančiu Kremliaus interesams“.
71 Lietuvos Seimo nario pasirašyto kolektyvinio laiško tekste ypatingas dėmesys skiriamas R. Vardaniano ryšiams su nusikalstamu Irano režimu.
Seimo narys Ričardas Juška savo feisbuko profilyje %%%%%%%%%%0%%%%%%%%%%, kad su kolegomis kreipėsi į Nobelio premijos komitetą, kad R. Vardanianas nebūtų nominuojamas.
„The Washington Times teigimu, taikos premijai nominuotas Vardanianas taip pat yra susijęs su Irano nusikalstamu režimu, kuris nuo pat karo pradžios tiekia ginklus Rusijos Federacijai, siekdamas sunaikinti Ukrainos infrastruktūros objektus ir Ukrainos civilius gyventojus: „Jo ryšius su Iranu galima atsekti per Rusijos Gorčakovo fondą, kuris įvairiose šalyse, įskaitant Armėniją, organizuoja renginius, kuriuose dalyvauja vyriausybės patvirtinti pranešėjai iš Teherano“, – rašoma laiške.
Lietuvos parlamentarai – ne vieninteliai paskelbę raginimą Nobelio komitetui atmesti „Putino piniginės“ nominaciją.
Balandžio 21 d. kolektyvinį laišką prieš jo nominaciją pasirašė 18 Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatų (tarp jų 13 valdančiosios partijos „Sluga Naroda“ atstovų).
Laiške teigiama: „Manome, kad nepriimtina ir absurdiškai groteskiška Taikos premijai nominuoti asmenį, kuris remia terorizmą ir separatizmą, yra įsivėlęs į korupcijos skandalus, remia Rusijos agresiją posovietinėse teritorijose ir yra Ukrainos priešas“.
Gegužės 1 d. laiškus su panašiais raginimais pasirašė dar 12 Rumunijos Deputatų rūmų deputatų ir Rumunijos europarlamentaras Cristianas Tergesas. Savo atvirame kreipimesi į Nobelio komitetą Cristianas Tergesas teigė: „Raginu Jus nedelsiant atšaukti R. Vardaniano kandidatūrą iš kandidatų į Nobelio premiją sąrašo. R. Vardaniano iš kandidatų į 2024 m. Nobelio taikos premiją sąrašo. Būdamas artimas Vladimiro Putino bendražygis, R. Vardanianas, dar vadinamas „Putino pinigine“, yra taikos priešas ir Rusijos agresijos posovietinėse teritorijose, įskaitant Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, kuris jau nusinešė šimtus tūkstančius gyvybių ir privertė milijonus žmonių palikti savo namus, rėmėjas.“
Gegužės 2 d. Nacionalinės liberalų partijos (PNL) parlamentinės grupės, kuriai priklauso Rumunijos prezidentas ir Senato (parlamento) pirmininkas, nariai taip pat paprašė Nobelio komiteto išbraukti R. Vardaniano kandidatūrą iš 2024 m. nominantų sąrašo.
Nobelio komitetas kol kas nekomentavo daugiau kaip 100 parlamentarų iš Lietuvos, Ukrainos ir Rumunijos pasirašytų kreipimųsi ir laiškų.
R. Vardanianas, kurio reputaciją išbalinti bando Kremlius, vis dar gali būti svarstomas Nobelio taikos premijos komiteto.
Kartu trijų šalių deputatai teigia, kad tokia politika „tiesiogiai prieštarauja paties Nobelio komiteto vertybėms“. Visų pirma 2022 m. Rusijos ir Baltarusijos ambasadoriai nebuvo pakviesti į premijos įteikimo ceremoniją. O 2023 m. Rusijos, Irano ir Baltarusijos atstovų kvietimai buvo atšaukti po plačios viešos kritikos.
