Svetlana sako, kad niekada, „nė sekundei“ nepagalvojo apie savo šalies išdavystę.
„Mano vyras niekada man to neatleistų“, – sako moteris, kai BBC žurnalistas Willas Vernonas susitiko su ja bute prie Kijevo.
Ši 42 metų moteris daugiau nei dvejus metus laukė žinios apie Rusijos nelaisvėje patekusį savo vyrą, karo mediką Dimą, kai netikėtai sulaukė skambučio.
Balsas telefone Svetlanai pasakė, kad jei ji išduos Ukrainą, Dima galėtų gauti geresnes sąlygas kalėjime arba net būti anksčiau laiko paleistas.
„Sulaukiau skambučio iš ukrainietiško numerio. Aš atsakiau, o vyras prisistatė Dmitrijumi, – prisimena Svetlana. – Jis kalbėjo su rusišku akcentu.“
„Jis pasakė: „Gali arba sudeginti karinio komisariato ir įdarbinimo biurą, arba padegti karinę transporto priemonę, arba įvykdyti sabotažą „Ukrzaliznicos“ (Ukrainos geležinkelių) elektros valdymo patalpose“, – priduria ji.
Buvo ir kitas variantas: pasakoti apie netoliese esančių oro gynybos vienetų, saugančių Ukrainos dangų nuo Rusijos dronų ir raketų, dislokavimą.
Kol Dmitrijus vardijo savo pasiūlymus, Svetlana prisiminė nurodymus, kuriuos Ukrainos valdžia davė visoms šeimoms Rusijos agentų kreipimosi atveju: išloškite kuo daugiau laiko, viską įrašykite, nufotografuokite ir praneškite.
Svetlana viską įrašė, padarė pranešimų ekrano kopijas, kurias parodė BBC.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) liepė jai tempti laiką, kol jie vykdys tyrimą. Taigi ji apsimetė, kad sutinka susprogdinti bombą ant vietos traukinio bėgių.
„Tavo vyras yra kankinamas ir dėl to tu kalta“
Žurnalistas su moterimi sėdi jos svetainėje, lauke periodiškai gaudžia oro antskrydžio sirenos, o Svetlana per „Telegram“ leidžia dviejų balso pokalbių su Dmitrijumi įrašus. Pokalbio metu jis duoda nurodymus, kaip pasigaminti Molotovo kokteilį.
„Įpilkite litrą degiklio ir dar šiek tiek benzino, – aiškino Dmitrijus. – Eikite į kokį nors geležinkelio mazgą. Įsitikinkite, kad ten nėra stebėjimo kamerų. Dėl viso pikto užsidėkite skrybėlę.“
Jis taip pat davė Svetlanai instrukcijas, kaip įjungti telefone lėktuvo režimą, kai ji bus 1–2 km atstumu nuo numatyto tikslo, kad telefono signalo neužfiksuotų mobiliųjų telefonų bokštai ir ta informacija nepasinaudotų tyrėjai.
„Ar žinote, kas yra relės dėžutė? Nufotografuokite ją. Tai turi būti padegimo taikinys“, – aiškino Dmitrijus, kuris pareikalavo patvirtinimo, kad užduotis buvo atlikta.
„Parašykite tos dienos datą ant popieriaus lapo ir nusifotografuokite su juo“, – pridūrė jis.
Dmitrijus sakė, kad jis gali susitarti dėl pokalbio su jos vyru arba dėl siuntos pristatymo jam.
Vėliau saugumo tarnybos pareigūnai pranešė Svetlanai, kad vyras, su kuriuo ji bendravo, iš tikrųjų yra Rusijoje ir kad ji turėtų nustoti bendrauti. Svetlana Dmitrijui pasakė, kad persigalvojo.
„Štai tada ir prasidėjo grasinimai, – sako Svetlana. – Jis pasakė, kad mano vyras bus nužudytas ir aš daugiau jo nebepamatysiu.“
Ištisomis dienomis jis skambindavo ir sakydavo: „Tavo vyrą kankina ir tu dėl to kalta!“
„Tikėjote, kad jis gali įvykdyti savo grasinimus ir pakenkti Dimai?“ – žurnalistas klausia Svetlanos.
Jos akys prisipildė ašarų.
„Man skaudėjo širdį ir viskas, ką galėjau padaryti, tai melstis: „Dieve, neleisk, kad taip nutiktų.“
„Viena mano dalis pasakė: „Šis žmogus neturi ryšio su kaliniais.“ Kita dalis klausė: „O kas, jei jis iš tikrųjų gali tai padaryti?“
BBC atsiųstame pareiškime SBU pabrėžė, kad bendradarbiavimas su Rusijos agentais „jokiu būdu nepalengvins kalinių padėties, priešingai, gali gerokai apsunkinti jų galimybes būti apsikeistiems“.
Pareigūnai ragina visus artimuosius nedelsiant susisiekti su saugumo tarnyba, jei su jais susisieks Rusijos agentai. Taip pasielgę bus apsaugoti ir traktuojami kaip aukos, tvirtina departamentas.
Tačiau tuo atveju, jei artimieji sutinka sabotuoti ar šnipinėti, SBU sako: „Tai gali būti klasifikuojama kaip išdavystė. Didžiausia bausmė yra įkalinimas iki gyvos galvos.“
Valdžia reguliariai praneša apie ukrainiečių, kurie tariamai įvykdė padegimą arba atskleidė karinių objektų buvimo vietą Rusijai, areštus.
Prokremliškose žiniasklaidos priemonėse gausu vaizdo įrašų, kuriuose ukrainiečiai tariamai padegė karinį transportą ar geležinkelio elektros skydus.
Kai kurie nusikaltėliai tai daro dėl pinigų, tačiau manoma, kad sabotažus vykdo ir nevilties apimti artimieji.
Ukrainos elgesio su karo belaisviais koordinavimo būstinės atstovas Petro Jacenka teigia, kad Rusijos agentai palaiko ryšius su maždaug 50 proc. visų Ukrainos karo belaisvių šeimomis.
„Jie yra labai pažeidžiamoje padėtyje, o kai kurie iš jų yra pasirengę padaryti bet ką, – sako P. Jacenka. – Tačiau mes stengiamės juos įtikinti, kad tai nepadės [jų artimiesiems nelaisvėje].“
Jis priduria, kad toks poelgis kaip Ukrainos karinės transporto priemonės padegimas šalies ginkluotosioms pajėgoms nelaikomas dideliu materialiniu nuostoliu.
„Tačiau tai gali destabilizuoti Ukrainos visuomenės vienybę, tai yra pagrindinė problema, – aiškina jis. – Ir, žinoma, jei kas nors dalijasi, pavyzdžiui, oro gynybos sistemų vieta, tai mums taip pat yra didelė problema.
Pareigūnai neatskleidžia Rusijos nelaisvėje laikomų ukrainiečių skaičiaus, tačiau mano, kad jų yra daugiau nei aštuoni tūkstančiai.
Šaltinis Ukrainos žvalgyboje BBC sakė, kad yra nedaug atvejų, kai artimieji sutiktų dirbti su Rusija.
Rusijos vyriausybė BBC sakė, kad kaltinimai, jog ji naudojasi kalinių šeimomis kaip svertas, yra „nepagrįsti“ ir kad Rusija elgiasi su „Ukrainos kovotojais humaniškai ir visiškai laikydamasi Ženevos konvencijos“.
Rusijos valdžia taip pat kaltina Ukrainą taikant tuos pačius metodus pareiškime: „Ukrainos pareigūnai aktyviai bando priversti Rusijos gyventojus vykdyti sabotažą ir padegimą Rusijos teritorijoje, taikydami į ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir civilinius objektus.“
Svetlanos vyras Dima iš nelaisvės buvo paleistas prieš kiek daugiau nei tris mėnesius.
Dabar pora vėl kartu ir žaidžia su ketverių metų sūnumi Vova.
Kaip jautėsi Svetlana, kai jos vyras pagaliau buvo paleistas?
„Buvo daug džiaugsmo ašarų – dar niekada taip neverkiau, – šypsodamasi sako ji. – Atrodė, kad išplėšiau savo meilę iš mirties nasrų.“
Dima žmonai pasakė, kad rusai neįvykdė savo grasinimų nubausti jį už jos atsisakymą bendradarbiauti.
Kai Svetlana jam papasakojo apie tuos skambučius, jis buvo šokiruotas.
„Jis manęs paklausė, kaip aš ištvėriau, – sako ji mirktelėjusi. – Na, kaip aš visada sakau, esu karininko žmona.“
