Savaitgalį Štutgarto valstybinėje operoje aštuoniolikai žiūrovų prireikė medikų pagalbos dėl stipraus pykinimo po to, kai jie stebėjo spektaklį, kuriame buvo gyvai veriami auskarai, imituojami lytiniai santykiai ir gausiai liejamas netikras ir tikras kraujas, rašo „The Guardian“.
„Šeštadienį turėjome aštuonis, o sekmadienį – dešimt žmonių, kuriais turėjo pasirūpinti mūsų lankytojų tarnyba“, – sakė operos atstovas spaudai Sebastianas Eblingas apie du austrų choreografės Florentinos Holzinger spektaklius „Sancta“. Jis pridūrė, kad trimis atvejais reikėjo iškviesti gydytoją.
38 metų F. Holzinger yra žinoma dėl laisvamaniškų spektaklių, kuriuose išnyksta riba tarp šokio teatro ir vodevilio. Jos moterų trupė paprastai pasirodo iš dalies arba visiškai nuoga, o ankstesniuose pasirodymuose buvo rodomas gyvas kardų rijimas, tatuiruotės, masturbacija ir veiksmo paveikslai su krauju ir šviežiais ekskrementais.
„Gera šokio technika man yra ne tik tas, kuris moka atlikti tobulą tendu, bet ir tas, kuris moka šlapintis pagal signalą“, – interviu dienraščiui „The Guardian“ šių metų pradžioje sakė F. Holzinger.
Gegužę Meklenburgo valstybiniame teatre Šverine įvyko pirmoji Holzingerio operos „Sancta“ premjera, o jos pagrindas – 1920 m. Paulo Hindemitho ekspresionistinė opera „Sancta Susanna“, kurios istorija yra prieštaringa.
Kaip pabrėžia „The Guardian“, originalioje P. Hindemitho operoje pasakojama apie jauną vienuolę, kuri, sujaudinta vienos vyresnių vienuolyno moterų pasakojimo, nuoga žengia prie altoriaus ir nuplėšia nuo Kristaus liemens juosmenį. Susidūrusi su dideliu voru, ji atgailauja dėl savo poelgio ir prašo kitų vienuolių užmūryti ją gyvą.
Pirmoji premjera Štutgarto valstybinėje operoje turėjo įvykti 1921 m., tačiau po protestų prieš tariamai šventvagišką jos turinį ji parodyta tik 1922 m.
Šiais metais Štutgarto žiūrovams buvo parodytas muzikinis spektaklis, kuriame nuogos vienuolės važinėjosi riedučiais ant judančio pusvamzdžio scenos viduryje, buvo pastatyta siena iš nukryžiuotų nuogų kūnų ir mišias laikė kunigė lesbietė.
Po to, kai F. Holzinger birželį atvežė „Sanctą“ į savo gimtąją Vieną, Zalcburgo ir Insbruko vyskupai sukritikavo jį kaip „nepagarbią šventųjų mišių karikatūrą“.
Austrijos menininkė anksčiau yra užsiminusi, kad jos operos tikslas buvo ne tiek tyčiotis iš Bažnyčios, kiek ieškoti paralelių tarp konservatyvios institucijos ir kinkų bendruomenių, kurios naudoja neįprastas seksualines praktikas, sąvokas ar fantazijas, bei BDSM subkultūrų, kurios imasi įvairių seksualinių praktikų, apimančių surišimą, discipliną, dominavimą, paklusnumą ir sadizmą.
„Rekomenduojame visiems žiūrovams dar kartą labai atidžiai perskaityti įspėjimus, kad žinotų, ko tikėtis“, – laikraščiui „Stuttgarter Nachrichten“ sakė S. Eblingas. Tik suaugusiesiems skirto spektaklio lankytojai iš anksto buvo įspėti dėl galimų dirgiklių, įskaitant smilkalus, garsų triukšmą, atvirus seksualinius veiksmus ir seksualinį smurtą.
„The Guardian“ pastebi, kad neatrodo, jog pranešimai apie tai, kad žiūrovams prireikė medikų pagalbos, būtų padarę F. Holzingerio „Sanctai“ kokią nors komercinę žalą. Visi bilietai buvo išparduoti į penkis likusius spektaklius Štutgarto valstybinėje operoje ir į du spektaklius Berlyne lapkritį.
