„Kartais verta sudaužyti gerą dalyką, kad sudėtume dar geresnį“, – kadaise sakė Marilyn Monroe.
Mes manome, kad pažįstame artimą žmogų. O kai su juo išsiskiriame, suvokiame, kad jis turi tokių savybių, kurių net neįtarėme. Žmogus, kurį manėme mylį visa širdimi, staiga tampa nepažįstamas ir svetimas.
Realybė tokia, kad niekas nepasikeičia akimirksniu, kai tik santykiai pasibaigia, bet pasikeičia tai, kaip mes žiūrime į tą žmogų.
Dauguma santykių, kurie užsibaigia, turi aiškią pradžią, vidurį ir pabaigą. Mes susitinkame, leidžiame laiką kartu, pažįstame vienas kitą, lipdome santykius, o paskui išsiskiriame.
Problema yra ne tai, kaip mes užbaigiame santykius, o kaip juos pradedame. Tiksliau, kaip gerai mes sugebame pažinti partnerį santykių pradžioje.
Viešumoje mes stengiamės demonstruoti savo geriausias savybes, kuriomis galime didžiuotis. Užmezgus naujus santykius tai būna ypač aktualu, juk mes norime, kad kitas pamiltų mus.
Iš tikrųjų mes esame ne tokie, kokias dedamės
Po visais tais išoriniais šydais glūdi mūsų esmė – realybė, kas mes tokie. Mūsų baimės, klaidos, kompleksai, įsitikinimai – štai, kas nulemia mus. Mes juk visi turime trūkumų.
Kai užbaigiame santykius, tampame savimi tikrais, nes daugiau nesijaučiame suvaržyti, nesijaudiname dėl to, kad kitas žmogus pamatys mūsų tamsiąsias puses.
Ne visi santykiai, kurie užbaigiami, turi nutrūkti. Kartais mums reikia juos užbaigti, kad atrastume naują artimumo lygį, kuris mums nebūtų atsivėręs, jei nebūtume sugriovę sienų, kuriomis nuo išorės saugosi mūsų realus žmogus.
Egzistuoja skirtumas tarp to, kai santykiai baigiasi drama ir kai draugyste. Kartais geriau tapti tiesiog draugais, nes partnerystėje mes negalime sugyventi.
Būtent santykių pabaiga geriausiai parodo, ką du žmonės iš tikrųjų jaučia vienas kitam.
Jeigu santykiai užsibaigia kivirčais, riksmais ir manipuliacijomis, vadinasi, toks elgesys egzistavo ir anksčiau. Tiesiog du žmonės neparodydavo, kokie jie yra iš tikrųjų. Tokiais momentais mes galime suprasti, ko norime iš savo būsimų santykių. Mes daugiau nenorėsime laukti išsiskyrimo, kad pamatytume, koks žmogus yra iš tikrųjų. Todėl patys stengiamės iš pat pradžių nebijoti būti tikri.
Sakoma, kad suprastume situaciją, reikia pažvelgti į ją iš šalies. Matyt, tai galioja ir santykiams.
Tačiau kartais išsiskiriame su žmogumi ir suprantame, kas jis yra net nuostabesnis, nei manėme. Kartais patys būname kalti dėl to, kad varžėme save ir neatsivėrėme visiškai. Tokiais momentais suprantame, kokie mūsų santykiai galėjo būti.
Išsiskyrimo prasmė yra tai, kokie mes tampame po to. Mes suvokiame naujų dalykų ne tik apie buvusį partnerį, bet ir apie save. Mes sužinome, kaip susidorojame su konfliktais ir nusivylimais, mokomės atpažinti nerimą keliančius požymius. Suprantame, kad meilė, kuri buvo tikra, tokia išlieka ir po išsiskyrimo. Buvę partneriai tada ir toliau gerbia vienas kitą, būna pasirengę padėti.
Todėl išsiskyrimai padeda sužinoti, kas yra meilė iš tikrųjų.
Šaltinis: Soulpost.ru
