Prezidento patarėjas: investicija į naują karinį poligoną Lietuvoje yra būtina

Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius sako, kad bus ieškoma kompromiso dėl naujo brigados dydžio karinio poligono steigimo Lietuvoje. Pasak jo, šiuo metu bandoma atsižvelgti tiek į kariuomenės poreikius, tiek į vietinių šalies bendruomenių lūkesčius.

„Poligono poreikis yra – jis atsiradęs ne vakar ir ne užvakar, tai tęsiasi metų metus. Viena iš priežasčių yra ta, kad auga, didėja Lietuvos kariuomenė. Antras dalykas – labai daug partnerių pas mus atvyksta ir atvyks dar daugiau. (...) Kariuomenės pagrindinis darbas yra ne paradais džiuginti visuomenę, o vis dėlto kariauti“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė M. Česnulevičius.

„Kariuomenė yra sudėliojusi labai aiškiai, ko jai reikia, kokio dydžio poligonas reikalingas, kokią veiklą jame vykdytų. Svarstomi tie variantai, kurie galbūt geriausiai atitiktų tiek kariuomenės poreikius, tiek darytų kiek įmanomą mažesnį poveikį vietinei bendruomenei. (...) Diskusijos vyks, bandant surasti geriausią kompromisinį variantą“, – tikino jis.

Visgi, prezidento patarėjo teigimu, besitreniruojanti kariuomenė turėtų nuraminti šalia esančias bendruomenes.

„Viena iš priežasčių, kodėl vietinės bendruomenės nenori poligonų šalia savęs, arti gyvenamų namų, yra intensyvus karinės technikos judėjimas, antra – triukšmas, kurį kelia šaudymas. Tačiau, sakyčiau tai, kad kariuomenė, kuri šaudo, kuri treniruojasi, turėtų kaip tik nuraminti bendruomenę. Turime kariuomenę, kuri yra profesionali ir kelia savo profesionalumą“, – akcentavo jis.

Bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis nėra paprasta

Vertindamas galimybes treniruotis kartu su kaimyninėmis šalimis, M. Česnulevičius tikina – tai nėra paprasta. Todėl, anot jo, investuoti į naujo poligono Lietuvoje kūrimą yra būtina.

„Tai yra labai protingas siūlymas. Ne kartą esame tuo naudojęsi. (...) Tačiau, reikia turėti omeny, kad turbūt nė vienam nebus siurprizo, jog Latvijos kariuomenė lygiai taip pat ruošiasi, lygiai taip kelia profesionalumą, lygiai taip pat pas juos, kaip ir Lietuvoje, yra partneriai ir šaudymo pratybos vyksta. Identiška situacija Lenkijoje. Nėra labai paprasta, kad mes vieni pas kitus važinėtume“, – aiškino Lietuvos vadovo patarėjas.

„Šiuo atveju, yra koordinavimo klausimas. Jeigu yra galimybė, ją išnaudojame. Tačiau, kada turi savo (poligoną – ELTA) šalia, tai sutaupo vykimo resursus. Sunkiosios technikos transportavimas yra operacija, kuri kainuoja. Todėl investicija į tą poligoną, kurį turėtume Lietuvoje, vis tiek yra būtina“, – pabrėžė jis. 

Apie tai, kad nėra galutinių sprendimų, kur Lietuvoje galėtų iškilti naujas brigados dydžio poligonas, premjeras Gintautas Paluckas kalbėjo praėjusią savaitę lankydamasis Alytuje. Jo teigimu, „nėra grėsmės nė vienam rajonui turėti poligoną“.

Vis tik pirmadienį ministras pirmininkas nurodė, kad per artimiausius porą mėnesių Vyriausybė priims sprendimą dėl naujo brigados dydžio poligono įkūrimo. Pasak jo, šiuo metu jau vyksta diskusijos su įvairių šalies savivaldybių merais ir dalis jų mato pozityvių galimybių karinių objektų plėtros planuose.

ELTA primena, kad kovo pradžioje kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino, jog Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietinėje šalies teritorijoje. 

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kariuomenės vadui antrino. Be to, šį poreikį ji tikino aptarsianti su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).

Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.

Visgi, tiek Prezidentūra, tiek ir buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas jau ne kartą yra pabrėžęs, kad Lietuvoje neišvengiamai reikės steigti dar vieną poligoną, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio karinis vienetas.