Vakarų spaudoje vis dažniau rašoma, kad be Amerikos pagalbos Ukrainos ginkluotosios pajėgos išsilaikys tik šešis mėnesius, tačiau ne viskas taip vienareikšmiška, rašo „The Insider“.
Pasak leidinio, atidžiau panagrinėjus paaiškėja, kad iki šiol JAV išties lemiamą vaidmenį atliko tik tam tikrose Vakarų sąjungininkų karinio-techninio bendradarbiavimo su Ukraina srityse, bet pagrindiniai klausimai dėl Ukrainos kariuomenės tvarumo priklauso nuo Vašingtono sprendimo parduoti kai kurių kategorijų ginklus ir amuniciją, o europiečių – finansuoti šiuos pirkinius ir padidinti savo karinę pagalbą maždaug dvigubai, palyginti su dabartiniu lygiu. Pastarajam klausimui iš dalies skirtas neeilinis Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas, kuris įvyks ketvirtadienį.
Donaldas Trampas, kaip visada, nemėgsta faktų ir nurodo skaičiavimus, kad Ukrainai išleista nuo 300 mlrd. iki 500 mlrd. dolerių, tačiau iš tikrųjų visa skirta suma yra 183 mlrd. dolerių, iš kurių faktiškai išleista tik 83 mlrd. dolerių, o likusi dalis arba dar nepanaudota, arba net nepaskirstyta (t. y. yra rezervuota), arba „sudeginta“ (2,7 mlrd. dolerių nespėta panaudoti ir jų nebėra), rašo „The Insider“.
Karinė pagalba pagal PDA ir USAI programas sudaro atitinkamai 45,8 mlrd. ir 33,2 mlrd. dolerių, tačiau tik 65,9 mlrd. dolerių iš jų buvo įtraukti į paskelbtus pagalbos paketus, o faktiškai Ukrainai buvo pristatyta šiek tiek daugiau nei 50 mlrd. dolerių karinės įrangos, šaudmenų ir ginklų.
Remiantis Kylio pasaulio ekonomikos instituto, autoritetingiausio šaltinio apie užsienio pagalbą Ukrainai per dabartinį karą, skaičiavimais, bendra Europos (ES valstybių narių, ES institucijų, Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės) ir JAV deklaruotos paramos suma yra 246 mlrd. eurų (apie 80 mlrd. eurų per metus), iš kurių 120 mlrd. eurų yra tiesioginė karinė pagalba (apie 40 mlrd. eurų per metus), o likusi dalis – finansinė ir humanitarinė pagalba. ES suteikė 70 mlrd. eurų finansinės ir humanitarinės pagalbos ir 62 mlrd. eurų karinės pagalbos, JAV – 50 mlrd. eurų finansinės ir humanitarinės pagalbos ir 64 mlrd. eurų karinės pagalbos.
Kalbant apie Europos karinę pagalbą, suteiktą Ukrainai, o ne deklaruotą, 2024 m. lapkritį Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis apskaičiavo, kad ES atsiųstų ginklų ir karinės įrangos suma siekia 45 mlrd. eurų. Kitaip tariant, europiečiai pagal Ukrainai suteiktos karinės pagalbos dydį yra viename lygyje su amerikiečiais, rašo „The Insider“.
Galiausiai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad bendra karo kaina Ukrainai yra 320 mlrd. dolerių, iš kurių 120 mlrd. dolerių finansuota iš Ukrainos lėšų, o 200 mlrd. dolerių maždaug lygiomis dalimis skyrė JAV ir Europos sąjungininkai. Pasak V. Zelenskio, JAV pagalbos struktūroje 67 mlrd. dolerių sudaro ginklų tiekimas, o 31,5 mlrd. dolerių – tiesioginė parama biudžetui.
Taigi, kaip apibendrina „The Insider“, D. Trumpui visiškai atsisakius padėti Ukrainai, dabartiniam finansavimo lygiui išlaikyti kainuotų 80 mlrd. eurų bendros paramos ir 40 mlrd. eurų karinės pagalbos likusioms sąjungininkėms ne tik Europoje, bet ir už jos ribų esančioms šalims, pavyzdžiui, Kanadai, Australijai, Japonijai ir kitoms Ukrainos gynybos kontaktinės grupės narėms.
Didžiausios Europos ekonomikos šalys, tokios kaip Vokietija ir Jungtinė Karalystė, iki šiol skyrė (skyrė, o ne išleido) juokingai mažą paramos Ukrainai sumą: apie 0,2 proc. BVP per metus (ir JAV parama yra tokio pat dydžio). Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos šis skaičius dar mažesnis – 0,1 proc. BVP per metus. Europos šalys pagal BVP yra 10 kartų didesnės už Rusiją, tačiau Rusijos karinės išlaidos yra maždaug 40 mlrd. eurų didesnės nei Ukrainos, skaičiuoja leidinys.
Jei Ukrainai būtų skiriama 80 mlrd. eurų per metus, tai reikštų 0,4 proc. visos Europos BVP (net ir neskaičiuojant Ukrainos ir jos ne Europos sąjungininkių indėlio). Palyginkime: Rusijos išlaidos gynybai ir saugumui 2025 m. viršija 8 proc. BVP. Net ir esant žinomiems biudžeto suvaržymams nacionaliniu lygmeniu, Europa turi galimybę pasinaudoti skolos mechanizmu, panašiu į tą, kuris buvo sukurtas koronaviruso epidemijos metu. Kovai su kovido padariniais išleista 800 mlrd. eurų euroobligacijų, ką ir kalbėti apie tai, kad Europa turi apie 280 mlrd. dolerių įšaldyto Rusijos turto.
Kitas dalykas – Europos gynybos pramonė neužtikrina visos Ukrainai reikalingos karinės produkcijos nomenklatūros ir gamybos, atkreipia dėmesį „The Insider“. Pasak analitiko Fabiano Hoffmanno, Europos įmonės yra pajėgios pakeisti artilerijos amunicijos ir šarvuočių tiekimą, tačiau be amerikiečių jos negali susitvarkyti su didelio nuotolio raketomis. Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos „Storm Shadow“ / SCALP-EG siuntos matuojamos dešimtimis vienetų. Vokiečių raketų TAURUS yra tik 600, o karo Ukrainoje pradžios metu tik 300 iš jų buvo laikomos parengtomis kovai. Atrodo, kad nė viena iš šių raketų nėra gaminama.
Be to, be JAV paramos ir tiekimo bus labai sunku išlaikyti MLRS, oro gynybos sistemų, artilerijos sistemų parką, planuoti ir vykdyti oro atakas prieš užnugario taikinius.
Jei JAV apribos ginklų, karinės įrangos ir šaudmenų tiekimą net Ukrainos sąjungininkams Europoje (nors sunku įsivaizduoti, kad D. Trumpas taip akivaizdžiai nepaisytų JAV gynybos pramonės komplekso interesų), tuomet artimiausiu metu manevravimo galimybių liks nedaug, rašo „The Insider“.
Tačiau F. Hoffmannas pabrėžė, kad pagrindinė problema, susijusi su karinės produkcijos dislokavimu Europoje, yra ne gamybos pajėgumų ar finansų prieinamumas, o politinė valia. Pavyzdžiui, norint padidinti tankų „Leopard 2“ gamybą nuo 50 vienetų iki kelių šimtų per metus, reikia skirti apie 10 mlrd. eurų. Tas pats pasakytina ir apie kitus kapitalui imlius gynybos pramonės projektus.
Taip pat dar iki D. Trumpo atėjimo Joe Bideno administracija laikėsi labai atsargios karinės įrangos ir ginkluotės tiekimo politikos. Be to, Ukrainos pajėgos jau turi patirties kariauti praktiškai be Amerikos pagalbos: pirmaisiais invazijos mėnesiais 2022 m. ir šešis mėnesius nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. balandžio (dėl problemų Kongresui tvirtinant naują paketą). Nei pirmuoju, nei antruoju atveju nežlugo nei frontas, nei kariuomenė.
Kartu negalima teigti, kad ES, Kanados ir Jungtinės Karalystės, kurios šiuo metu sudaro gana vieningą pagalbos Ukrainai frontą (išskyrus tokias ES šalis kaip Vengrija ir Slovakija), pagalba tuo laikotarpiu buvo, kaip sakoma, ties savo galimybių riba. Dabar būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai remia Prancūzijos pasiūlymą stiprinti vieningą ES karinį biudžetą ir sinchronizuoti užsakymus bei pirkimus.
„Atrodo, kad baimė dėl galimų praradimų tapo tikra paskata Europos lyderiams. Tačiau, kaip jau dešimtmečius mėgsta sakyti Vladimiras Putinas, „laiko svaičiojimams nėra“. Ir svarbiausia yra ne tik europiečių noras žadėti, bet ir galimybė praktiškai įrodyti savo gebėjimą suteikti Ukrainai saugumo garantijas ir, jei reikės, skirti savo karius taikos sutarties, jei ji kada nors bus pasirašyta, laikymuisi užtikrinti“, – apibendrina analizę „The Insider“.
