Visoje Europoje daugėjant karo pabėgėlių iš Ukrainos, parama jiems buvo suteikiama net iš pačių netikėčiausių šalių bei žmonių, rašoma naujienų portale TIME. Tačiau dar neseniai, po 2015 m. pabėgėlių krizės, atrodė, kad Europos Sąjunga (ES) pasiekė lūžio tašką, kuriame požiūris į pabėgėlius yra itin priešiškas.
Populiarus Italijos politikas, kuris buvo teisiamas už migrantų gelbėjimo laivų blokavimą, pasiūlė ukrainiečius nuvežti autobusu į jo šalį. Britų laikraštis, išspausdinęs straipsnį, kuriame pabėgėliai anksčiau buvo vadinami „tarakonais“, dabar mandagiai kreipiasi į karo aukas. Rytų Europos šalys, kurios buvo atsisakiusios dalyvauti ES pabėgėlių perkėlimo programoje, dabar su akivaizdžiu malonumu ir dosnumu priima didžiausią dalį ukrainiečių.
Tačiau nors pabėgėlių gynėjai tikisi, kad ši nauja krizė privers ES siekti pertvarkyti savo žlungančią prieglobsčio sistemą ir šiltai priimti ne tik ukrainiečių pabėgėlius, kai kurie taip pat baiminasi, kad pasikartojantis netinkamas valdymas pablogins pabėgėlių sąlygas visoje Europoje.
„Turime sugebėti priimti kuo daugiau bičiulių europiečių tuomet, kai jiems to labiausiai reikia“, – portalui TIME sakė Janas Egelandas, buvęs JT diplomatas, dabar einantis Norvegijos pabėgėlių tarybos generalinio sekretoriaus pareigas. – Dabar turime sunkiai dirbti, kad dosnumas ir atvirų durų politika išsilaikytų – tai yra kova už Europos sielą.“
Jis prisimena, kai 2015 m. vasaros pradžioje #RefugeesWelcome tapo šūkiu visoje ES. Tuo metu daugiau nei 1 mln. asmenų atvyko į Europą dėl žiauraus pilietinio karo Sirijoje. Tačiau pozityvumas greitai peraugo į priešiškumą, o tuo pasinaudojo kraštutinės dešinės ir populistinės jėgos.
„Kad šį kartą nedingtų noras priimti pabėgėlius, turėtų būti pasidalijama atsakomybė“, – naujienų portalui teigė J. Egelandas.
Kai ukrainiečiai pradėjo bėgti nuo Rusijos agresijos ir kirsti ES sienas, tokiose šalyse kaip Lenkija, Rumunija, Vengrija ir Slovakija iš karto buvo jaučiamas skirtumas, palyginti su pabėgėliais, bėgančiais nuo konfliktų tokiose šalyse kaip Sirija, Afganistanas ir Somalis.
TIME teigiama, kad kai kurių Europos apžvalgininkų ir politikų pasiūlymai, kad Ukrainos pabėgėliai nusipelnė didesnės empatijos nei žmonės iš Artimųjų Rytų ar Afrikos, įskaitant Bulgarijos prezidentą, kuris teigė, kad ukrainiečiai yra „protingi ir išsilavinę žmonės“, skirtingai nei kiti pabėgėliai, kurie gali būti „teroristai“, sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Vėliau buvo pastebėta, kad juodaodžiai, bandę bėgti iš Ukrainos, susidūrė su rasizmu ir diskriminacija.
Vos prieš tris mėnesius Lenkija smurtu varė prieglobsčio ieškančius vyrus, moteris ir vaikus per sieną atgal į Baltarusiją, kur žmonės mirtinai sušalo miškuose, Vengrijos prezidentas Viktoras Orbanas prieglobsčio prašančius žmones vadino „nuodais“ ir „teroro rizika“, tvirtinama naujienų portale TIME.
Dabar jie yra priešakinėje linijoje: Lenkija priima 2,3 mln. ukrainiečių, Vengrija – 365 tūkst., be to, ES pirmą kartą suaktyvino Laikinosios apsaugos direktyvą (TPD), o tai reiškia, kad ukrainiečiai, atvykstantys į Europą, turi teisę gyventi, dirbti, lankyti mokyklą ir laisvai keliauti po bet kurias ES šalis.
Vis dėlto J. Egelandas nerimauja, kad kol kas nėra jokių organizuoto Europos atsako ženklų, kaip šalys bendrai tvarkysis su pabėgėliais, šiuo metu valstybėms daugiausia padeda savanoriai. „Improvizacija nėra geriausias būdas įveikti didžiausią iššūkį Europos istorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – TIME sakė jis.
Jis ragina surengti konferenciją, kurioje dalyvautų ES, kitos nukentėjusios Europos šalys bei Jungtinių Tautų Organizacija (JTO), kad būtų aptartas atsakomybės už Ukrainos pabėgėlių priėmimą pasidalijimas ir nuolatinio finansavimo bei paramos planas. Tačiau jis pabrėžia, kad tai neturi būti teikiama pagalbos kitoms krizės ištiktoms šalims, pavyzdžiui, Afganistanui, Jemenui ir Sirijai, sąskaita.
