Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad pacientai Lietuvoje gali gauti kokybiškas klausimas ir be papildomų priemokų
„Tai, ką daro valstybė, yra prastos kokybės, tai tikrai ne. Šiandien Lietuvos ekonominis pajėgumas yra tokio lygio, kad savo pacientais rūpinamės maksimaliai gerai, kaip galime. Medikai yra kvalifikuoti, (...) tai, ką Valstybinė ligonių kasa nuperka, yra kokybiška, pakankamai kokybiška ir atitinka klinikinius gydymo standartus“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.
Taip ji kalbėjo ministerijai siūlant nuo 2026 metų visiškai uždrausti viešosioms ir privačioms gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas paslaugas.
Kritikai teigia, kad šitaip bus užkirstas kelias pacientui pasirinkti geresnes gydymo priemones, nes jie nebeteks galimybės už tai papildomai susimokėti.
M. Jakubauskienė tvirtino, kad į kompensuojamų priemonių sąrašą bus įtraukta papildomų priemonių, kad pagal medicinines indikacijas žmogui būtų parinktas jam tinkamas gydymas.
„Žinoma, pacientai turi individualių poreikių ir mes (...) atsižvelgsime į tai“, – sakė ministrė.
Pasak jos, žmogus ir šiandien sveikatos paslaugų negauna nemokamai, nes moka mokesčius.
„Tai papildomas (priemokų – BNS) ėmimas yra tiesiog biznio modelis. Tai kieno tai yra biznio modelis, (...) iš tų ir ateina didžiausias nepasitenkinimas“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
Ministrės teigimu, papildomas priemokas šiandien iš pacientų dažniausiai ima privačios įstaigos, bet atmetė kritiką, kad jos ims atsisakyti teikti tam tikras paslaugas.
„Jeigu privatus sektorius atsisakys teikti paslaugas, pacientai daugiau galimybių gaus viešajame sektoriuje gauti tas paslaugas“, – sakė ji.
Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotoms pataisoms dėl papildomų priemokų draudimo dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.
SAM (SAM) duomenimis, šiuo metu Lietuvos gyventojai per metus už valstybės jau apmokėtas paslaugas papildomai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų. Daugiausiai pacientai susimoka už specialistų konsultacijas.
Ministerijos teigimu, šiuo metu galiojanti įstatymo nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas ar procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams daugiau alternatyvų, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
