Buvusi Laisvės partijos vadovė, laikinoji ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad ją neramina dabartinis šalies politinis laukas. Anot jos, net radikali dešinė Europoje atsiriboja nuo antisemitizmo, o dabar šis „fenomenas“ Lietuvoje – valdžios dalis ir tai nėra normalu.
„Baigėsi rinkimai, nenoriu labai daug politikuoti, nes Laisvės partija turi labai daug ką nuveikti viduje, bet vis dėlto taip, kaip dabar atrodo politinis laukas neramina. Net radikaliausios dešinės politinės jėgos Europoje nuo antisemitizmo atsiriboja. O čia – dabar šitas fenomenas valdžios dalis. Tai nėra normalu“, – Laisvės partijos suvažiavimo metu kalbėjo A. Armonaitė.
Ji taip pat negailėjo kritikos aukščiausiems valstybės vadovams dėl per vėlyvos reakcijos „Nemuno aušros“ buvimo valdančiojoje koalicijoje klausimu.
„Kas dar baisiausia, kad iš aukščiausių valstybės vadovų agresyvesnė kritika tokios valdžios formavimo adresu pasirodė tik tada, kai Vokietijoje ir JAV nuskambėjo, kad tai nėra normalu. Tai rodo, kad gal nėra iki galo mūsų imunitetas toks tvirtas, kaip šalies“, – tikino politikė.
Laisvės partija priėmė rezoliuciją dėl oponavimo antisemitizmui
Suvažiavimo metu Laisvės partija taip pat priėmė rezoliuciją, kuria kviečia prezidentą Gitaną Nausėdą ir visus išrinktus, demokratiškai mąstančius Seimo narius, ypač priklausančius valdančiajai daugumai, neišsižadėti savo vertybinių principų dėl postų Seime bei ministerijose ir principingai oponuoti antisemitizmą ar bet kokią neapykantą kurstantiems politikams. Raginama nebendradarbiauti su jais, nesuteikti jiems pozicijų parlamentinėje ir vykdomojoje valdžioje, užtikrinti teisinės, konstitucinės ir politinės atsakomybės taikymą šiems asmenims.
„Laisviečiai“ taip pat kviečia siekti realių pokyčių, kurie ne silpnintų, o stiprintų Lietuvos vakarietišką vertybinę ir geopolitinę orientaciją, įveiktų socialinės atskirties, diskriminacijos ir žmogaus teisių problemas, kurių ilgus dešimtmečius nepavyko išspręsti ankstesnėse Seimo kadencijose, numatant tam atitinkamas priemones Vyriausybės programoje bei teisėkūros iniciatyvose.
Laisvės partija rezoliucijoje ragina nepamiršti, kad absoliuti dauguma 2024 metų Seimo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų nebalsavo (1 mln. 34 tūkst., t. y. 85 proc. balsavusiųjų) už antisemitizmu ir neapykantos kurstymu kaltinamo, Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio politinę partiją „Nemuno Aušra“.
„Laisviečiai“ teigia palaikantys visuomenėje išsakomą kritiką ir reguliariai vykstančias taikias protesto akcijas, kuriose prašoma nutraukti valdančiosios koalicijos sutartį su politine partija „Nemuno Aušra“, darančią negrįžtamą žalą tarptautinei Lietuvos reputacijai ir kenkiančią nacionaliniam saugumui.
ELTA primena, kad, nepaisant užsienio partnerių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Tiesa, R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV. Atsakydamas į užsienio atstovų neigiamus pasisakymus, R. Žemaitaitis viešai kreipėsi į NATO ir ES valstybių atstovus Lietuvoje, tikindamas, kad jo pasisakymai, laikyti antisemitiškais, buvo blogai interpretuojami. Be to, jis pridūrė, jog žydų bendruomenės už savo žodžius yra viešai atsiprašęs.
Dvi Europos Parlamento (EP) frakcijos, konservatorių atstovaujama Europos liaudies partija ir liberalioji „Atnaujinkime Europą“ ragina patraukti „Nemuno aušrą“ iš valdančiosios koalicijos, teigiama išplatintame pranešime, kurį pasirašė frakcijų lyderiai Manfedas Weberis ir Valerie Hayer.
Balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.
