Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tvirtina, kad norint užtikrinti Senojo žemyno saugumą į gynybą turi investuoti visos Europos Sąjungos (ES) valstybės. Nors kai kurios Bendrijos narės yra geografiškai nutolusios nuo šalių agresorių, tai, pasak patarėjos, nereiškia, kad jos yra saugesnės ir gali į krašto apsaugą investuoti mažiau.
„Baltijos valstybės nori savo pavyzdžiu uždegti kitas likusias šalis skirti daugiau pinigų gynybai. Dabar jau visos trys Baltijos šalys yra pasakiusios, kad artimiausioje ateityje sieks bent 5 proc. gynybai, o visos ES mastu raginame šalis skirti bent 3–3,5 proc. BVP gynybai. Mūsų argumentas yra tas, kad tos valstybės, kurios ribojasi su Rusija arba Baltarusija, yra ir išorinės Europos Sąjungos sienų saugotojos. Todėl prisidėti prie šitos apsaugos turime visi“, – LRT radijui kalbėjo prezidento patarėja.
„Šiais laikais kalbėti apie geografinį nutolimą gana naivu, nes raketos yra tokios galingos, kad jos lengvai pasiekia ir tūkstančio, ir dviejų tūkstančių kilometrų atstumu taikinius. Todėl sakyti, kad kažkas Vakarų Europos sostinėje yra saugesnis, turbūt naivoka“, – pabrėžė A. Skaisgirytė.
Ketvirtadienį prasideda dvi dienas truksianti Europos Vadovų Taryba (EVT). Jos metu Europos šalių lyderiai aptars Europos gynybos stiprinimo klausimus, taip pat kalbėsis apie paramą Ukrainai.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Lietuva ėmėsi didinti išlaidas gynybai ir planuoja nuo kitų metų laikotarpiu iki 2030-ųjų skirti 5–6 proc. BVP krašto apsaugai – tokį spendimą dar sausį patvirtino Valstybės gynimo taryba (VGT).
