Lietuvos politinėje erdvėje susiklostė paradoksali situacija: buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kuriam teko imtis veiksmų prasidėjus COVID-19 pandemijai, prezidento rinkimuose užleido kelią teisininkui Ignui Vėgėlei, kuris išgarsėjo būtent dėl valdžios įvestų ribojimų, skiepų politikos kritikos. Tačiau pats A. Veryga sako nematantis tame prieštaros.
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) prezidento rinkimuose atšaukė savo kandidatą A. Verygą ir deklaruoja paramą I. Vėgėlei. Teisininką remia ir pats A. Veryga, tačiau, kaip bebūtų paradoksalu, vienoje srityje šiuos politikus galima vadinti priešininkais – sveikatos apsaugos ministru buvęs medikas A. Veryga 2020-aisiais pats siūlė kai kuriuos ribojimus, tuo tarpu I. Vėgėlė vėliau išgarsėjo kaip garsus įvairių suvaržymų, vakcinacijos kritikas.
Tačiau pats A. Veryga teigia, kad prieštaravimų šioje situacijoje neįžvelgia, ir pripažįsta, kad pandemijos metu buvo padaryta klaidų, kurių dabar nekartotų.
„Neįžvelgiu skirtumo, juo labiau, kad aš esu ne sykį sakęs, kad ir mes klaidų padarėme, ir kai kurių tų klaidų aš tikrai nekartočiau, jeigu būtų tokia situacija. Ir galiu ir dar kartą pakartoti, kad tokie dalykai, kaip vaikų išvarymas į nuotolį mokytis buvo didžiulė klaida, kuri daugiau žalos padarė, negu naudos atnešė.
Aš manau, yra kvaila neigti, kad tu padarai kažkokių klaidų, ypatingai tokioje situacijoje, kurioje net nėra ko paklausti, negali pasimokyti“, – laidoje „Alfa.lt savaitės interviu“ sakė A. Veryga.
Iš prezidento rinkimų pasitraukęs Seimo narys teigia, jog kai kurie I. Vėgėlės kelti klausimai, dėl kurių teisininkas vėliau sulaukė kritikos, yra geri. I. Vėgėlė pasisakė prieš „priverstinę vakcinaciją“, karantino ribojimus, o A. Veryga pabrėžia, kad šie klausimai liečia ir žmogaus teisių, etikos temas.
„Tai, kad I. Vėgėlė pasisakė dėl žmogaus teisių klausimo, aš manau, kad čia yra labai labai rimta diskusija ir jos nereiktų nurašyti dėl kažkokių tai antivakserių ar panašiai. Taip jau visą laiką būdavo sveikatos srity, ta medicininė etika, bioetika, tai reiškia, kur baigiasi vieno žmogaus teisės ir prasideda kito žmogaus teisės, ir ar galima daryti tam tikrus dalykus dėl visos visuomenės su konkrečiu asmeniu“, – sako A. Veryga.
Politikas pateisina ir I. Vėgėlės kritiką COVID-19 vakcinoms – pasak A. Verygos, negalima kaltinti žmonių dėl to, jog abejota vakcinų veiksmingumu, kelti klausimai dėl jų šalutinių poveikių.
„Žinant, kad yra rizikų, buvo naivu ir kvaila jas neigti, todėl, kad joks preparatas medicinoje, kuris turi realų efektą, negali neturėti pašalinių poveikių“, – sako Seimo narys.
Yra prorusiškesnių kandidatų
Dėl kritikos valdžiai pandemijos metu išgarsėjusiam I. Vėgėlei šiuo metu prikišamos ir prorusiškos pažiūros. Pavyzdžiui, apžvalgininkas Marius Laurinavičius viešai teigia manantis, kad į prezidentus kandidatuojantis teisininkas yra Kremliaus projektas. Tačiau A. Veryga teigia su tokiu požiūriu nesutinkantis.
„Aš nesu girdėjęs, tiesą sakant, nieko tokio iš I. Vėgėlės, kas man keltų abejonių, kaip čia bandoma kažkokias insinuacijas sakyti, kad tai būtų kažkoks Kremliaus projektas“, – sako Seimo narys.
Anot A. Verygos, daug logiškiau Kremliaus projektu vadinti tą kandidatą, kuris sako, kad Krymas yra rusų. Nors Seimo narys šio kandidato neįvardija, tokią mintį kelis kartus viešai iškėlęs buvo Eduardas Vaitkus.
Seimo narys taip pat pastebi, kad kaltinimai prorusiškomis pažiūromis teisininkui buvo mesti tuomet, kai šis dėl įgyto populiarumo ėmė konkuruoti su kitais politikais.
„Dėl I. Vėgėlės, tai aš manau, kad žmogus, kuris ir mokslus užsienyje baigęs, ir universitetinės patirties turintis, ir advokatams vadovavęs tiek metų, tai jis iki šiol niekam kažkaip nekėlė tokių insinuacijų. Ir vos tiktai iškyla grėsmė jau tiems tradiciniams, sakykime, kandidatams, kaip Šimonytė, kuri, matyt, yra laikoma tokiu vieninteliu ne Kremliaus kandidatu, turbūt taip reikia suprast. Tai tada visiems kitiems yra pradedamos kažkokios žvaigždės klijuoti“, – sako A. Veryga.