Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga viliasi, jog Lietuva atkurs diplomatinius santykius su Kinija. Pasak politiko, buvusių valdančiųjų pastangos vystyti bendradarbiavimą su Taivanu nebuvo tiek vaisingos, kiek tikėtasi – konservatorių lyderiaujamos Vyriausybės veiksmai ir sprendimai, europarlamentaro nuomone, tebuvo noras pasirodyti.
„Aš tai norėčiau tikėti, kad Lietuva atkurs diplomatinius santykius su Kinija bent jau iki tokio lygio, kaip kad turi kitos Europos Sąjungos valstybės“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga.
Jis iš esmės sutinka su premjeru Gintautu Palucku, manančiu, jog Lietuvos ir Taivano santykiai yra „įšaldyti“, o Vilniaus lūkesčiai taip ir liko neišpildyti.
„Neišgirdome nei labai didelių projektų, nei kažkokio su tuo susijusio proveržio. Ir panašu, kad Lietuva, matyt, daugiau nukentėjo nei kažką iš to išlošė“, – dėstė LVŽS lyderis.
„Aišku, yra tas geopolitinis kontekstas – žinome, kiek svarbu Amerikai santykiai su Kinija. Bet kai dabar viskas taip susijaukė, dienos pabaigoje gali atsitikti taip, kad Lietuva bus labai pralošusi visoje šitoje istorijoje, nes jeigu amerikiečiai įvedinėja muitus (...), Lietuva yra Europos Sąjungos narė, tai mums tie muitai taip pat galios“, – samprotavo politikas.
„Tai ką mes čia būsime labai smarkiai išlošę? Tai panašu, kad tas visas dalies mūsų politikų, kurie šiandien nebėra valdžioje, veikimas ir yra rezultatas to, kad tie santykiai įšąla, nes jie neturi kažkokio didelio tęstinumo, nebegirdime, kad nei Vyriausybė ten labai kažkur skraidytų į Taivaną. Čia buvo dalies politikų, matyt, toks noras pasirodyti, pasipiarinti“, – apibendrino A. Veryga.
Kaip skelbta anksčiau, premjeras G. Paluckas interviu „Delfi“ teigė, jog Lietuvos ir Taivano santykiai gali būti apibūdinti kaip „įšalę“. Anot jo, šio dvišalio bendradarbiavimo lūkesčiai buvo gerokai didesni nei pasiekti rezultatai.
„Mes neturime nei milijardinių investicijų fondo, nei mes turime pasidalintų technologijų puslaidininkių srityje. Yra daug dalykų, kurie, matyt, gražiau skambėjo antraštėse negu yra praktikoje“, – „Delfi“ laidoje „Verslo požiūris“ tvirtino G. Paluckas.
ELTA primena, kad anksčiau G. Paluckas teigė, jog būsimoji Vyriausybė neprieštarautų idėjai gerinti diplomatinius santykius su Kinija ir grąžinti į Pekiną Lietuvos ambasadorių.
Rinkimus laimėjusios LSDP programoje pabrėžiama, kad Kinija kelia iššūkių saugumui ir užsienio politikai. Tačiau socialdemokratai akcentavo, kad santykius su Pekinu reikia normalizuoti.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
