Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui didinti Lietuvos banko (LB) pelno įmoką į biudžetą ir didžiąją šios sumos dalį skirti tiesiai gynybai.
Kasmet visos centrinio banko pelno įmokos, likusios skyrus būtiną jų dalį LB kapitalui, bus mokamos į valstybės biudžetą, o į Valstybės gynybos fondą pervedama visa suma, viršijanti 14 mln. eurų ribą.
Ši finansinė riba, Prezidentūros teigimu, nustatyta vertinant centrinio banko ankstesniu finansiniu laikotarpiu į valstybės biudžetą pervestą pelno įmoką.
Už šias Lietuvos banko ir Valstybės gynybos fondo įstatymų pataisas priėmimo stadijoje ketvirtadienį balsavo 109 parlamentarai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus anksčiau sakė, kad vien šiemet už 2024-uosius šalies biudžetas iš viso galėtų pasipildyti apie 300 mln. eurų.
Iš jų apie 130 mln. eurų būtų surenkama iš pelno įmokos, o apie 160 mln. eurų – už maksimalias LB nustatytas palūkanų normas už valstybės laikomas lėšas.
Kaip yra teigęs prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius, tikimąsi, didesnė lėšų dalis gynybos fondą pasiektų jau šių metų gegužės pradžioje.
Siūlymai parengti konsultuojantis su LB ir Europos Centriniu Banku (ECB).
Papildomos lėšos būtų skirtos Lietuvai siekiant gynybai iki 2030-ųjų skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.
Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.
