Aktualijos | Politika | 2 min.

Estijoje atsisakant mokyti rusų kalba, Lietuva tokiu pavyzdžiu neseks

ELTA
2025 m. kovo 30 d. 20:23
Mokykla (asociatyvi nuotr.) / Unsplash.

Estija nusprendė iki 2030 m. palaipsniui atsisakyti rusų kalbos kaip mokomosios, palikdama ją tik kaip užsienio kalbą. Reformos tikslas – užtikrinti visų šalies vaikų vienodas galimybes mokytis ir integruotis į Estijos visuomenę. Lietuva, kaip pažymi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sekti Estijos pavyzdžiu neketina, nors rusiškose mokyklose mokinių rezultatai, ypač lietuvių kalbos, ir yra prastesni nei lietuviškose. Vis dėlto ministerija akcentuoja, kad tautinių mažumų mokyklose siekiama stiprinti lietuvių kalbos mokymą.

K. Kallas: Rusijos agresija prieš Ukrainą buvo lemiamas veiksnys

Didelė dalis Baltijos šalių gyventojų rusų kalbą vartoja kaip gimtąją, ypač Latvijoje (38 proc.) ir Estijoje (28 proc.). Estijos sostinėje Taline beveik kas antras vaikas auga kalbėdamas rusiškai. Šalies šiaurės rytuose rusų kalba dar labiau paplitusi. Narva, trečias pagal dydį Estijos miestas, yra prie pat sienos su Rusija. Šiame mieste devyni iš dešimties gyventojų gimtąja kalba laiko rusų kalbą.

Estija nusprendė, kad visi vaikai, net ir gyvenantys šiaurės rytuose esančiose vietovėse, kuriose vyrauja rusų kalba, bus mokomi tik estiškai, rašo „Euronews“.

Estijos ministrė pirmininkė Kristina Kallas šių metų vasarį pabrėžė, kad šalyje pradėti reformą ilgą laiką trūko politinio ryžto.

„Rusijos agresija prieš Ukrainą buvo lemiamas veiksnys, palaužęs pasipriešinimą šiai mokyklų reformai. Man didelį nerimą kelia tai, kad atskiros rusakalbės švietimo sistemos egzistavimas daro neigiamą poveikį rusakalbiams vaikams. Jie baigę mokyklas, kuriose mokomoji kalba yra rusų, visiškai neturi galimybių toliau mokytis Estijoje, tai galioja ir darbo rinkai. Dėl šios priežasties privalome reformuoti mokyklų sistemą ir suteikti lygias galimybes mokytis estų kalba“, – sakė ji.

„Po Estijos nepriklausomybės atgavimo gimusiai kartai būtina save laikyti estais ir tapatintis su estų tautybe, neatsisakant rusų tautybės jausmo. Šios tapatybės nėra tarpusavyje nesuderinamos“, – pridūrė Estijos ministrė pirmininkė.

Europos šalyse – skirtingi sprendimai 

Žurnalistė Mila Corlateanu Eltai pažymi, kad Vokietijoje, kur rusakalbių bendruomenė kaip ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje, taip pat – didelė, valstybinėse mokyklose mokymas vyksta vokiškai, tačiau rusų kalba populiari kaip užsienio kalba arba papildomas dalykas. Rusų diasporos atstovai dažniausiai renkasi tarptautines ar privačias mokyklas, kuriose siūlomos programos dvejomis kalbomis. Berlyne ir kitose didžiuosiuose miestuose veikia šeštadieninės rusų kalbos mokyklos, kuriose rusakalbių šeimų vaikai gali mokytis savo gimtosios kalbos. Vokietijos požiūris į tautinių mažumų kalbas yra pagrįstas integracija į visuomenę, tačiau kartu suteikiamos galimybės puoselėti savo kultūrinį identitetą. 

M. Corlateanu taip pat atkreipia dėmesį, kad apskritai šalyje nėra konkrečios nacionalinės politikos, susijusios su tautinių mažumų kalbų, pavyzdžiui, rusų kalbos, mokymu. 

„Tokių kalbų įtraukimas į mokyklų programas skiriasi priklausomai nuo federacinės žemės, kurių Vokietijoje yra 16, ir priklauso nuo vietos demografijos bei švietimo prioritetų. Toks decentralizuotas požiūris leidžia atskiroms žemėms pritaikyti kalbų mokymą prie konkrečių bendruomenių poreikių“, – teigia ji. 

Lenkijos mokyklose rusų kalba taip pat dažniausiai dėstoma kaip užsienio kalba, nors, šalies naujienų portalo „Gazeta Wyborcza“ duomenimis, pastaruoju metu ir tokio pasirinkimo populiarumas mažėja. Nors šalyje yra mokyklų, kuriose mokoma baltarusių ar lietuvių kalbomis, valstybinių mokyklų, kuriose mokomoji kalba yra rusų, nėra.

Priešingai Moldovoje – Moldovos Respublikos nacionalinio statistikos biuro duomenimis, šalyje beveik 81 procentas pradinių ir vidurinių bendrojo ugdymo mokyklų mokinių mokosi rumunų, 19 procentų rusų ir 0,1 procento anglų kalba, tačiau rusų kalbos kaip mokomosios šalyje atsisakyti neketinama.

Lietuvoje dėl rusiškų mokyklų atsisakymo diskutuota ne kartą 

Lietuvoje diskusijos dėl rusų kalbos kaip mokomosios panaikinimo kaip ir Estijoje užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie klausimo, ar Lietuvoje turėtų likti rusų tautinės mažumos mokyklos ir ar jose turėtų būti mokoma rusų kalba, grįžta 2024 m. sausį – po to, kai pora paauglių, besimokančių rusų tautinės mažumos Vilniaus Naujamiesčio mokykloje, dėl politinių pažiūrų apšaudė bendramokslį pneumatiniu ginklu.

Tuometinis Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas siūlė atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų ir mokymo rusų kalba. Argumentuodamas savo iniciatyvą, jis teigė, kad mokyklų, kurių mokomoji kalba yra rusų, išlaikymas kainuoja brangiai, o šių ugdymo įstaigų moksleiviai tampa labiau pažeidžiami propagandos iš Lietuvai nedraugiškos valstybės. G. Jakštas taip pat akcentavo, kad vaikai, pagrindinius dalykus besimokantys ne lietuvių kalba, sunkiau integruojasi ir į aukštąsias mokyklas, ir į darbo rinką.

Galiausiai, praėjus keletui mėnesių po siūlymo atsisakyti mokymo rusų kalba – 2024 m. kovą – G. Jakštas pabrėžė, kad mokyklų tautinių bendrijų kalbomis neketinama uždaryti.

Po diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą 2024 m. lapkritį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) parengė Švietimo įstatymo pakeitimus, susijusius su lietuvių kalbos ugdymui skirtų valandų skaičiaus didinimu tautinių mažumų mokyklose.

ŠMSM patvirtina: Lietuvoje mokymo rusų kalba nebus atsisakyta

Eltai susisiekus su ŠMSM, ji patvirtino, kad Lietuvoje atsisakyti rusų mokomosios kalbos šiuo metu neplanuojama, ir pridūrė, kad priimami sprendimai, jog tautinių mažumų kalbomis ugdomiems vaikams rastųsi daugiau galimybių mokytis lietuvių kalbos.

„Apie mokyklų rusų mokomąja kalba uždarymą nėra svarstoma. Svarstoma, koks tautinių mažumų mokyklų modelis būtų pats tinkamiausias, ką galima padaryti, kad mokinių rezultatai nepriklausytų nuo to, kokia jų gimtoji kalba“, – pabrėžiama ŠMSM komentare.

Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad tautinių mažumų mokyklose antroje klasėje mokiniai turi 4 lietuvių kalbos ir literatūros pamokas, kitose pradinėse klasėse – po 5.

„ŠMSM, rengdama naujus bendruosius ugdymo planus dviem ateinantiems metams į priekį, yra pasiūliusi didinti lietuvių kalbai ir literatūrai skirtų pamokų skaičių pradiniame ugdyme, nedidinant bendro mokiniams tenkančio mokymosi krūvio, bet perskirstant valandas, skirtas kitiems mokomiesiems dalykams mokyti“, – teigiame komentare.

Taip pat priduriama, kad mokyklose tautinės mažumos kalba pagrindiniame ugdyme lietuvių kalbai skiriama ne mažiau laiko, nei gimtosios kalbos mokymui – po 5 savaitines pamokas.

„Viduriniame ugdyme – lietuvių kalbai ir literatūrai išplėstiniu kursu – skiriamos 6 pamokos, bendruoju kursu – 4, o tautinių mažumų gimtajai kalbai ir literatūrai – 4. Yra sudarytos galimybės, jeigu mokykla nori, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičių padidinti. Be to, tautinių bendrijų mokyklose pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas lietuvių kalba mokoma, kai einamos Lietuvos istorijos ir geografijos, visuomeninio ugdymo programų temos, taip pat pilietiškumo pagrindai“, – teigia ministerija.

Pabrėžiama ir tai, kad savivaldybės, kaip šių mokyklų steigėjos, formuodamos naujus klasių komplektus, gali savarankiškai priimti sprendimus steigti klases, kuriose tautinių mažumų mokiniai būtų mokomi lietuvių kalba, užtikrinant jiems rusų gimtosios kalbos mokymąsi.

Skiriasi lietuviškų ir rusiškų mokyklų mokinių mokymosi rezultatai

ŠMSM duomenimis, 2024 m. valstybinių brandos egzaminų (VBE) pagrindinės sesijos rezultatai atskleidė, kad 20,4 proc. tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, tokių kandidatų, baigusių mokyklas lietuvių mokomąja kalba buvo 6,7 proc.

„Kitų dalykų rezultatai irgi yra žemesni, nei besimokančiųjų lietuvių kalba. Matematikos VBE atitinkamai neišlaikė 9,2 proc. lietuvių kalba besimokančių mokinių ir 12,8 proc. tautinių mažumų kalbomis besimokančių mokinių. Informacinių technologijų VBE neišlaikiusiųjų skirtumas didesnis – 5,9 proc. ir 15,3 proc., biologijos VBE – 4,1 proc. ir 9,5 proc. Kitų egzaminų rezultatai taip pat skiriasi, išskyrus rusų kalbos VBE“, – pabrėžiama ŠMSM komentare.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 25 mokyklos rusų mokomąja kalba (pradinės, progimnazijos, gimnazijos), dar yra keletas mokyklų-darželių, specialiųjų mokyklų ir kt. Taip pat yra 18 mišrių mokyklų, kuriose mokoma lenkų ir rusų, lietuvių bei rusų ar visomis trimis kalbomis. Mokyklose rusų mokomąja kalba mokosi 12,8 tūkst. mokinių iš daugiau nei 300 tūkst. šalies mokinių, tai sudaro 0,4 proc.

Daugiausia mokyklų rusų mokomąja kalba yra Vilniuje, Vilniaus rajone, Klaipėdoje, taip pat yra Šalčininkų rajone, Visagine, po vieną mokyklą Kaune, Trakų ir Švenčionių rajonuose.

ELTA primena, kad Estija 2023 metais taip pat pradėjo rusakalbių mokyklų reformą. Pirmiausia 2024–2025 mokslo metais prie mokymo estų kalba pereima vaikų darželiai ir pirmos bei ketvirtos bendrojo lavinimo mokyklų klasės. Visiškai pereiti prie mokymo estų kalba planuojama 2029 m.

2023 m. rugsėjo 1 d. visuose Latvijos vaikų darželiuose, taip pat pirmoje, ketvirtoje ir septintoje klasėse pereita prie visų dalykų mokymo latvių kalba. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. prie mokymo latvių kalba perėjo antros, penktos ir aštuntos klasės, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – trečios, šeštos ir devintos.

ALFA.TV REKOMENDUOJA
Straipsnio komentarai (9)
JoePrieš 2 d.
Stebėtis kaip ir nereiktų, nes ,,gerosios,, tradicijos tęsiamos. Sovietmetis-9 lietuviai vienas maskolis, visi su juo buxtielina maskoliškai. Gražu, jautru ir taip lietuviška. Mes gi valstietiška tauta, taigi esame augintojai. Tris dešimtmečius po Nepriklausomybės atkovojimo, vis dar auginame maskoliškus daigus, po to tvirtus maskoliškus augalus. O gal politikai, kaip seni ožiai, be reikalo bliauna, kad rusai puola ar puls ? Juk patys įstatymiškai prisideda ir leidžia daliai 5 kolonos augti ir bujoti.
 
Ko norėtPrieš 3 d.
Visus 34 metus valddžios dirbo rusams
 +1
kestutisPrieš 3 d.
Reikia mokinti tik tarptautinės kalbos, o skeltanagių kalba kam reikalinga? na gal udmurtams...
 +2
Jūsų vardas
Jūsų nuomonė
 .

Viceministras apie konservatorių siekį stiprinti lietuvių kalbą mažumų mokyklose: turėtų aptarti su bendruomenėmis
Politika | 2 min.
Rekordinė JAV senatoriaus kalba prieš D. Trumpą: truko 25 valandas
Pasaulis | 4 min.
ŠMSM: šiemet į profesinio mokymo infrastruktūrą planuojama investuoti 38 mln. eurų
Švietimas | 2 min.
Žmogaus kalbos geną įterpė į pelės DNR – štai kas iš to išėjo
Pasaulis | 5 min.
Vatikanas praneša, kad popiežiaus būklė gerėja, įskaitant ir kalbą
Pasaulis | 2 min.
A. Veryga nemato problemos, kad V. Ąžuolas Seimo salėje ignoravo S. Zurabišvili kalbą: yra rimtesnių reikalų
Politika | 2 min.
Seime kalbant S. Zurabišvili, V. Ąžuolo akibrokštas – sėdėjo atsukęs nugarą
Politika | 2 min.
V. Čmilytė-Nielsen: partijoms reikia susitelkimo, kad piliečiams būtų garantuota saugi valdžia
Politika | 2 min.
D. Trumpas užsipuolė demokratus, kurie pertraukinėjo jo kalbą
Pasaulis | 2 min.
K. Budrys tikina, kad D. Trumpo kalboje galima įžvelgti pozityvumo dėl paramos Ukrainai
Politika | 3 min.
G. Paluckas viliasi, kad JAV ir Ukraina grįš prie derybų stalo: matau minkštesnes D. Trumpo gaidas
Politika | 2 min.
G. Nausėda viliasi, kad D. Trumpo komanda pakeis požiūrį į Ukrainą: tai leistų grįžti prie derybų stalo
Politika | 2 min.
D. Trumpas kreipsis į JAV Kongresą
Pasaulis | 2 min.
D. Trumpas paskelbė anglų kalbą oficialia JAV kalba
Pasaulis | 2 min.
Kaip kalbėti, kad jūsų klausytų: 10 sekundžių taisyklė
Santykiai | 3 min.
Prokuroras siūlo O. Šurajevui skirti 7 mėnesių laisvės apribojimą, nurodyti dalyvauti elgesio pataisos programose
Teismai | 2 min.
89 proc. ketvirtokų matematikos patikrinime pasiekė pagrindinį ir aukštesnįjį lygius
Švietimas | 3 min.
Vilniuje bus įteikti 11-ieji Kalbos komisijos apdovanojimai
Vilnius | 2 min.
Kalbos inspekcija: vis didesnę dalį besimokančiųjų lietuviškai sudaro ukrainiečiai
Lietuva | 2 min.
Riaušių byloje tęsiamos baigiamosios kalbos, A. Lobovas įvardytas didžiausiu kurstytoju
Teismai | 5 min.