Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai paragino tarptautinę bendruomenę boikotuoti „save pasiskyrusią“ valdžią, kuri pagal Kremliaus tradicijas kenkia demokratijai ir persekioja disidentus. Visi Lietuvos atstovai Europos Parlamente palaikė šią rezoliuciją, išskyrus Petrą Gražulį.
Dokumente teigiama, kad EP atsisako pripažinti Gruzijos valdžia apsiskelbusios partijos „Sakartvelo svajonė“ valdžios institucijas ir naujai paskirtą Gruzijos prezidentą Micheilą Kavelašvilį, nes spalio 26 d. šalies parlamento rinkimai buvo suklastoti. EP nariai ragina tarptautinę bendruomenę prisijungti prie valdančiojo šalies elito boikoto. Jie pripažįsta, kad prezidentė Salomė Zurabišvili yra teisėta Sakartvelo valstybės atstovė ir ragina Europos Vadovų Tarybos pirmininką pakviesti ją atstovauti Sakartvelui būsimuose Europos Vadovų Tarybos ir Europos politinės bendrijos posėdžiuose.
Po ginčytinų šalies parlamento rinkimų, kurie atvedė Sakartvelą į politinę ir konstitucinę krizę, šalyje nuvilnijo masiniai protestai, sulaukę žiaurių policijos ir teisėsaugos institucijų represijų. Todėl europarlamentarai ragina ES ir jos valstybes taikyti sankcijas už demokratijos smukdymą, rinkimų klastojimą, žmogaus teisių pažeidimus ir politinių oponentų bei aktyvistų persekiojimą atsakingiems Sakartvelo pareigūnams ir politiniams lyderiams, įskaitant partijos „Sakartvelo svajonė“ įkūrėją Bidziną Ivanišvilį, premjerą Iraklį Kobachidzę ir parlamento pirmininką Šalvą Papuašvilį. EP nariai kartu ragina šias sankcijas taikyti ir teisėjams, kurie priima politiškai motyvuotus nuosprendžius, bei režimą palaikančioms ir melagienas skleidžiančioms žiniasklaidos priemonėms.
EP rezoliucijoje kartoja, kad dabartinę krizę Sakartvele galima išspręsti tik per kelis ateinančius mėnesius geresnėje rinkimų aplinkoje surengus naujus parlamento rinkimus, juos prižiūrint nepriklausomai ir nešališkai rinkimų administracijai ir atidžiai stebint tarptautiniams stebėtojams.
„Primygtinai raginame visas valstybes nares ir tarptautines organizacijas nepripažinti šio režimo ir jo neįteisinti užmezgant diplomatinius santykius. Raginame ES ir valstybes nares reikalauti kuo greičiau surengti naujus rinkimus Sakartvele“, – EP poziciją išsakė Rasa Juknevičienė, kuri buvo pagrindinė derybininkė ir Europos liaudies partijos pozicijos formuotoja dėl šio dokumento.
Rezoliucijai pritarė 400 europarlamentarų, 63 nepritarė, o 81 susilaikė. Tarp susilaikiusių – ir P. Gražulis, kuris priklauso „suverenų“ frakcijai, inicijuotai prorusiškos „Alternatyva Vokietijai“ partijos. Sausio mėnesį P. Gražulis susilaikė balsuodamas dėl Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką smerkiančios rezoliucijos. Spalį jis balsavo prieš 35 mlrd. eurų paskolą Ukrainai. Pats politikas tuomet tikino, kad tai tebuvo žmogiška klaida – supainiojo mygtukus. Jo kolega Virginijus Sinkevičius kėlė hipotezę, kad Europarlamento naujokas P. Gražulis balsavo taip, kaip jo „suverenų“ grupė jam nurodė.
Ankstesnėje Europarlamento kadencijoje Viktoras Uspaskichas ir Stasys Jakeliūnas dažniausiai nepalaikydavo rezoliucijų, kurios rėmė Ukrainą ar buvo nukreiptos prieš Rusiją ar Baltarusiją.