Penktadienį Briuselyje baigėsi Europos Vadovų Taryba (EVT), kurioje Lietuvos interesus atstovavo prezidentas Gitanas Nausėda.
Energetika
Dėl energetikos klausimo, prezidentas teigė esąs patenkintas, nes ES lyderiams penktadienio naktį iš esmės sutarus įvesti dujų kainų lubas.
„Mes priėmėme sprendimus dėl dujų kainų ribojimo didmeninėje prekyboje, taip pat dėl kainų lubų nustatymo elektros generavimui naudojamoms dujoms. Tai turbūt yra didžiausias žingsnis į priekį, lyginant su ankstesniais Europos Komisijos pasiūlymais“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje po posėdžio sakė šalies vadovas.
Jis pabrėžė, jog tai yra „politinis signalas“ kitą savaitę posėdžiausiantiems ES energetikos ministrams, kurie „pamėgins rasti labai konkrečiu turiniu užpildančius sprendimus“. Iki išnaktų posėdžiavę Bendrijos lyderiai energetikos ministrams ir Komisijai pavedė detalizuoti sprendimą dėl elektros gamybai naudojamų dujų kainų lubų, įskaitant kaštų ir naudos analizę. Jie taip pat nurodė parengti konkrečius sprendimus dėl „laikino dinaminio kainų gamtinėms dujoms koridoriaus“.
Siekdama suvaldyti energetikos krizę, Europos Komisija šią savaitę siūlė įvesti dinamines dujų kainų lubas, bet tik sandoriams Nyderlandų biržoje TTF, o ne visiems didmeniniams dujų įsigijimams. Paklaustas, ar būtent apie tai kalbama Europos Vadovų Tarybos išvadose, G. Nausėda teigė, jog „tekste to nerasite, nes palikome turinį užpildyti energetikos ministrams“.
„Po ilgų savaičių išsiskiriančių pozicijų mes pagaliau tą sutarimą pasiekėme. Tai yra sprendimai, kurie Lietuvai yra naudingi, nes tai buvo sprendimai, kuriuos rėmėme mes ir dar keliolika valstybių“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas akcentavo, jog rastas kompromisas „nėra kažkieno nusileidimas kažkam“.
„Tai yra sprendimai, kurie vienodai naudingi, reikalingi mums“, – sakė šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, dujų kainų lubos „yra toks ne per daugiausia su rinkos ekonomika suderinamas principas“, tačiau „tai yra laikina priemonė, kurią pateisina situacijos unikalumas“.
Sutarusi dėl dujų kainų lubų elektros gamybai, ES dar turės įvesti europinio lygio mechanizmą kompensuoti skirtumą tarp rinkos kainos ir nustatytos viršutinės ribos. Pasak G. Nausėdos, priešingu atveju sutartos priemonės neveiks.
„Aš esu patenkintas“, – susitikimą apibendrino prezidentas.
Ukraina, Rusija, Baltarusija
Diskusijos kitu EVT klausimu - dėl specialiojo tribunolo Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti nebuvo tokios sėkmingos. Anot prezidento, šiandien ES dar nėra pribrendusi šiam sprendimui.
„Šiandien dar nesame pribrendę šiam sprendimui, bet jau tekste turime nuorodą į agresijos nusikaltimus, kas yra žingsnis link specialiojo tribunolo“, – sakė šalies vadovas.
Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas EVT sesijoje ragino didinti spaudimą agresorei, o Europos lyderius kvietė palaikyti specialaus tribunolo idėją.
„Asmenys, vykdantys agresijos nusikaltimus Ukrainoje, turi susilaukti atpildo ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Taip pat ir tie, kas duoda nurodymus niokoti miestus ir žudyti civilius. Būtent šiam tikslui reikia specialaus, Rusijos karo Ukrainoje atvejui skirto tribunolo“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.
Po posėdžio G. Nausėda sakė, kad tribunolui pritariančių šalių yra nemažai, suprantama, jog agresijos ir karo nusikaltimai nėra tolygus dalykas, todėl reikia užtikrinti, kad Rusijos atsakomybė būtų įvertinta „visu mastu ir visu gyliu“.
Pasak jo, kadangi Europa yra geografiškai nevienalytė, šalys turi „šiek tiek nevienodą greitį susiformuojant poziciją vienu ar kitu klausimu“ ir teigė žiūrintis į procesą dinamiškai.
„Iš pradžių atrodo, kad to neįmanoma pasiekti, o paskui, žiūrėk, ima sprendimai ir atsiranda. Taip kad ir specialiojo tribunolo klausimu aš būčiau nuosaikus optimistas“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis teigė, kad būtina toliau plėtoti šią iniciatyvą, išsakant papildomus argumentus ir nurodant kontekstą, kad „lyderiams galbūt kažkuriame vėlesniame susitikime jau būtų lengviau prieiti šitų sprendimų“.
„Tiesiog kai kurie dalykai turi būti subrandinti, išbrandinti“, – tvirtino prezidentas.
Minimą tribunolą pasiūlė įkurti Baltijos šalys, kad už nusikaltimus Ukrainoje galėtų būti teisiami ne tik Rusijos kariškiai, bet ir politinė vadovybė.
Pasak Prezidentūros, G. Nausėda EVT teigė, kad būtina atkreipti dėmesį ir į vis aktyvesnį Baltarusijos vaidmenį Rusijos kare.
Jis pabrėžė, kad Rusija nuo karo pradžios naudoja Baltarusijos teritoriją atakoms prieš Ukrainą, o dabar Baltarusijoje dislokuoja savo karius. Tai, pasak šalies vadovo, yra dar vienas eskalacinis agresoriaus veiksmas, didinantis įtampą regione.
Žurnalistams G. Nausėda sakė, jog Europos lyderių požiūris į situaciją yra panašus: sutariama, kad Rusija eskaluoja situaciją grasinimais, branduoliniu šantažu.
Pasak jo, Rusijos atakos prieš Ukrainos energetinę infrastruktūrą yra „mėginimas pirmiausia kovoti net ne tiek mūšio lauke, o tiesiog parklupdyti Ukrainos visuomenę žinant, kad artėja šaltasis metų laikas ir kad tikrai šildymas, elektra, bus labai svarbūs“.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad tai apsunkina Ukrainos galimybes padėti Europos Sąjungai spręsti energetinę krizę – šalis nebegalės eksportuoti elektros, kaip anksčiau yra planavusi.
Pasak pranešimo, Lietuvos vadovas ES lyderių diskusijoje penktadienį kėlė tolesnių sankcijų Rusijai klausimą ir ragino pradėti rengti devintąjį sankcijų paketą.
„Kad ir kaip ten bebūtų, visi sutarėme, kad griežtinti sankcijas reikia. Tikiuosi, kad netrukus ministrai ir Europos Komisija ras konkrečius sprendimus, ką dar galima būtų įtraukti į sankcionuojamų sąrašą – tiek asmenų, tiek objektų prasme ir kad Rusija akivaizdžiai matys priežastinį ryšį tarp savo veiksmų ir tarp to atsako, kurį suteikia ES“, – teigė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, būtina plėsti ir sankcijas Baltarusijai.
Be to, po EVT Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, jog ES rengia planus, kad kitais metais Ukrainai suteiktų 1,5 mlrd. eurų per mėnesį ekonominės pagalbos. Kalbėdama po ES šalių vadovų susitikimo, U. von der Leyen sakė, kad Ukraina paprašė tarptautinių donorų užtikrinti „stabilų, patikimą ir nuspėjamą“ makroekonominės paramos srautą.
Kinija
Kinijos klausimu Lietuvos prezidentas teigė, kad Pekinas veikiau yra strateginis ES priešininkas, nei partneris.
„Kinija yra veikiau sisteminis priešininkas nei vadinamas partneris“, – Lietuvos žiniasklaidai Briuselyje sakė prezidentas.
Pasak jo, tokią išvadą leidžia daryti aiškios Pekino pozicijos nebūvimas dėl Rusijos karo Ukrainoje, agresija prieš Taivaną ir „veiksmai, keliant iššūkius tarptautinei pasaulio tvarkai“.
G. Nausėdos teigimu, prieš daugiau nei pusę metų panašius dalykus reikėjo Lietuvai įrodinėti ir apie Rusiją.
„Požiūris į Kiniją po truputį keičiasi, negaliu sakyti, kad jis yra vienodas. Yra dvi šalių grupės: vienos mato ją kaip šalį, kuri savo veiklos bruožais primena Rusiją, kiti vis dar mato galimybę bendradarbiauti, sprendžiant globalius klausimus“, – sakė jis.
Vis dėlto Lietuvos vadovas pabrėžė, kad vis daugiau šalių artėja „link pirmosios šalių grupės“.
Jis teigė Europos Sąjungos lyderiams papasakojęs apie Lietuvos patirtį su Kinija, kai atidaryta Taivaniečių atstovybė „iššaukė visą spektrą veiksmų, kuriuos Kinija nukreipė prieš Lietuvą“.
„Tačiau pažymėjau, kad tiek su Europos Komisijos pagalba, tiek ir, aišku, dėka mūsų verslo gebėjimo, mes kompensavome tuos nuostolius, kuriuos patyrėme Kinijos rinkoje ir net kompensavome juos su kaupu – ir atstovėjome arba atlaikėme šitą spaudimą. Bet tai yra labai gera pamoka kitoms valstybėms, – teigė G. Nausėda.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pernai smarkiai suprastėjo, Vilniui leidus atidaryti Taivanui atstovybę šalyje su šios salos pavadinimu. Reaguodama į tai Kinija apribojo diplomatinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, tačiau pastaruoju metu prekybos rodikliai tarp šalių vėl auga.
Tuo metu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis po EVT pareiškė, kad ES vadovai penktadienį surengė derybas dėl ryšių su Kinija, siekdami išvengti atviros konfrontacijos ir kartu pripažindami Pekino keliamą grėsmę.
„Ši diskusija parodė labai aiškų norą nebūti naiviais, tačiau taip pat nenorėjome imtis sistemingos konfrontacijos logikos“, – sakė jis.
O Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį paskelbė, kad kitą mėnesį su vyriausybine delegacija vyks į Kiniją – tai bus pirmoji kurios nors Europos Sąjungos šalies lyderio kelionė į šią Azijos milžinę nuo 2019 metų lapkričio.
Kalbėdamas po Briuselyje vykusio ES aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame šalių vadovai diskutavo apie būtinybę užtikrinti didesnę ekonominę nepriklausomybę nuo Kinijos, O. Scholzas sakė, kad šiuo vizitu bus pradėtos tarpvyriausybinės derybos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
