Ketvirtadienį vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ posėdyje Paryžiuje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda tikina, jog kol kas tarp valstybių nėra aiškių atsakymų dėl galimo taikdarių siuntimo į Ukrainą. Vis dėlto, šalies vadovo teigimu, koalicijos narės turi kuo greičiau imtis koordinuoti savo pajėgas ir veiksmus, susijusius su šiuo klausimu.
„Dėl tos mūsų koalicijos jau po paliaubų, taikos derybų – čia labai svarbūs keli dalykai: pirmiausia, koks yra mandatas, kokia yra dislokacija, koks yra įgalinimas kariams arba karinėms pajėgoms elgtis vienu arba kitu atveju, nes gali būti provokacijų, jų atmesti negalime, ir koks yra JAV vaidmuo užtikrinant paspirtį“, – Paryžiuje kalbėjo šalies vadovas.
„Kol kas, deja, į šituos visus klausimus dar neturime atsakymo, bet šiandien aš pabrėžiau, ką mes turime padaryti: turime labai aiškiai registruoti savo pajėgumus, kuriuos esame pasirengę suteikti, visos koalicijoje dalyvaujančios valstybės (…), ir reikmes“, – pridūrė jis.
Šalies vadovo teigimu, realų rezultatą galima pasiekti tik vieningai koordinuojant veiksmus.
„Kitaip tariant, suderinti pasiūlą su paklausa ir labai aiškiai koordinuoti savo veiksmus, koordinuoti savo pajėgumus, nes tik tokiu atveju galime pasiekti realų rezultatą“, – sakė G. Nausėda.
„Norinčiųjų koalicija“ turi tapti „darančiųjų koalicija“
Susitikimo su bendraminčių valstybių lyderiais metu G. Nausėda tikina pareiškęs, jog vadinamoji „norinčiųjų koalicija“ turi tapti „darančiųjų koalicija“. Šalies vadovo teigimu, svarbu ir toliau telkti paramą Ukrainai, jog Kyjivas į derybas dėl taikos eitų stiprus.
„Mano pagrindinis pasisakymo punktas buvo, kad padarykime šią koaliciją iš „norinčiųjų koalicijos“ į „darančiųjų koaliciją“. Šiandien gyvename tokioje geopolitinėje realybėje, kai reikia ne diskusijų, reikia veiksmų. (...) Šiuo metu visi sutinkame – ir manau čia jokių nuomonių išsiskyrimo nebuvo – galime siekti derybų tik per Ukrainos jėgą, per Ukrainos pastiprinimą“, – kalbėjo jis, nurodydamas, jog Lietuvos reali karinė parama Ukrainai siekia beveik 0,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Jeigu visos koalicijos šalys įsipareigotų panašiai – kasmet skirti 0,25 proc. nuo BVP paramai Ukrainai – būtų galima sugeneruoti 50 mlrd. eurų paketą, kuris, pasak G. Nausėdos, esmingai padėtų ukrainiečiams atremti Rusijos spaudimą.
„Nemažai valstybių prie stalo jau yra konkrečiai pasirengusios, parengusios tam tikrus paramos paketus, kuriuos pristatys pačiu artimiausiu metu“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį G. Nausėda kartu su daugiau nei 20 valstybių vadovais dalyvavo Paryžiuje vykusiame „Norinčiųjų koalicijos“ posėdyje.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris kovo pradžioje ėmėsi iniciatyvos suburti vadinamąją „Norinčiųjų koaliciją“, prie kurios jungtųsi šalys, pasirengusios pasiųsti karių į taikdarių misiją, jei būtų sudaryta taikos sutartis tarp Rusijos ir Ukrainos.
Kol kas tokiose diskusijose dalyvavo ne tik NATO ir ES šalių vadovai, bet ir tokių valstybių, kaip Australija ir Naujoji Zelandija atstovai.
